Lukšių kultūros centras edukacine pamoka apie Lietuvos aviacijos istoriją užbaigė renginių ciklą „Skraidyti – pasirinkimas visam gyvenimui“, skirtą lakūnės-parašiutininkės Antaninos Liorentaitės bei lakūno-pulkininko Jono Liorento metams.

Šiais metais sukanka 115 metų, kai gimė pirmoji Lietuvoje moteris lakūnė, parašiutininkė A. Liorentaitė bei 120 metų, kai gimė A. Liorentaitės brolis, lakūnas-pulkininkas J. Liorentas. Prisiminti kraštiečius Lukšių kultūros centras pakvietė į renginių ciklą. Dar spalio pradžioje Zyplių dvare buvo atidarytos dvi parodos: „Lietuvos karinė aviacija Nepriklausomybės karuose“ ir „Antano Gustaičio mokomasis ANBO-51“, apie A. Liorentaitę atsiminimais dalijosi jos dukterėčia Kunigunda Bukantienė, gyvenanti Paluobiuose. Taip pat apie A.Liorentaitę buvo rodomas dokumentinis filmas „Į raketą sėsčiau...“

Na, o praėjusį ketvirtadienį Zyplių dvare viešėjo Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkai Remigijus Jankauskas ir Vadims Gracovs. Edukacinėje pamokoje R. Jankauskas išsamiai supažindino Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleivius su Lietuvos aviacijos istorija. Kalbėdamas apie karinę aviaciją jis paminėjo, kad Lietuvos kariuomenė negalėjo apsieiti be lėktuvų – mobilios žvalgymo priemonės, buvo pradėta formuoti karinė aviacija. 1912 m. kovo 12 d. įsteigta Aviacijos mokykla, kurios pagrindinė funkcija buvo parengti besikuriančiai Lietuvos kariuomenei reikalingus aviacijos specialistus – karo lakūnus ir oro žvalgus, o įsigijus pirmuosius žvalgybinius lėktuvus prasidėjo aviacijos dalies kovinė veikla – skridimai į žvalgybą.

Anot svečio, rimtesnė mūsų aviacijos istorija prasidėjo tarpukariu kuriantis ir stiprėjant valstybei. Neatsiejama jos dalimi buvo karo lakūnas Jurgis Dobkevičius. 1922 m. jis sukūrė ir sėkmingai išbandė pirmąjį lietuviškos konstrukcijos lėktuvą „Dobi-I“. Kita iškili asmenybė buvo Antanas Gustaitis. Jis ne tik rūpinosi mūsų aviacijos tobulėjimu, jaunų specialistų rengimu, bet ir konstravo garsiuosius ANBO lėktuvus, siekė, kad apie mūsų aviatorius ir jų darbus sužinotų pasaulis.

„Aš manau, jei ne Lietuvos karo aviacija, dabar turėtume kitokią santvarką ir valstybę. J. Dobkevičiaus skrydis padarė mūsų valstybės ribas kitokias“, – pasakojo R. Jankauskas.

Po paskaitos moksleiviai galėjo pajusti skrydžio jausmą – išbandyti parasparnio imituoklį. Jis valdomas kūno svorio permetimu į šonus ir klevantomis. Aplinkiniai skrydį gali matyti kompiuterio ekrane, o pilotas – virtualios realybės akiniuose. Skrydis trunka apie tris minutes. Ausinėse girdimas vėjo ir variometro garsas. Simuliatoriuje imituojamas dėl skridimo greičio susidarantis vėjas.

„Jei jau labai baisu bus skristi, tiesiog užsimerk...“ – šmaikštavo muziejininkas-gidas V. Gracovs, kai į parasparnio imituoklį atsisėdo jį išbandyti pasiryžęs moksleivis.

„Kas norite pradėti pažintį su aviacijos sportu Lietuvoje, parasparnis yra pats tinkamiausias skraidymo aparatas naujokui. Lietuvoje yra populiaresni motoriniai parasparniai bei motorinės skraidyklės.Vėliau galite rinktis sklandytuvus ir, žinoma, lėktuvus“, – kalbėjo R. Jankauskas ir sakė, jog galima turėti viziją – 25-erių įsigyti lėktuvėlį, kad visa šeima galėtų paskraidyti po Lietuvą ar nuskristi į Lenkiją ar Vokietiją.

„Iš Kauno oro uosto verslininkai sėkmingai per kokias keturias–penkias valandas pasiekia Berlyną su nuosavais lėktuvais, naudodami pusantro karto daugiau kuro nei su automobiliu, bet 12 valandų kelią sutrumpindami iki 4 valandų. Niekada nespjaukit į aviaciją. Kuo didesnis jūsų pasiekimas moksle, kuo arčiau technologijų, tuo galite būti arčiau savo svajonių“, – sakė svečias.

Kaip pasakojo svečiai, be parasparnio imituoklio, aviacijos muziejuje dar yra skraidyklės imituoklis bei skrydžio valdymo simuliatorius. Muziejininkai imituoklius gali atvežti į įvairias sporto, aviacijos šventes bei vesti edukacines pamokas mokyklose.

„Kai dar Liorentai, Gustaitis skraidė, treniruotės vykdavo lėktuve, jokių kompiuterių, mokomųjų programų nebuvo. O pirmoji moteris Lietuvoje, kuri skrido 1908 m., buvo tik instruktuota ant žemės, nes neturėjo net dviviečio lėktuvo, negalėjo įlipti kartu net instruktorius“, – pasakojo R. Jankauskas.

Jis pridūrė, kad Lietuvos aviacijos muziejus, įsikūręs šalia S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, laukia atnaujinimo darbų, o lankytojus pakvies po dvejų metų.