Vaiko teisės dėl smurto mokyklose skambina pavojaus varpais

smurtas mokykloje
Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone duomenimis, pastaraisiais mėnesiais rajono ugdymo įstaigose smurtas kartojasi – vaikai patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, žaidžiami smurtinio pobūdžio žaidimai, kurių metu naudojama fizinė jėga, o nukentėję yra kreipęsi ir į medikus, tačiau vaiko teises apie tai dažniau informuoja ne pačios mokyklos, o tėvai. Asociatyvi nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė pasitarimo su švietimo įstaigų vadovais metu kalbėjo apie smurtą mokyklose. Pasak jos, skyrius gauna nusiskundimų, kad mokyklos nesiima veiksmų, tad kartais į tokias situacijas jau turi įsikišti ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Įstaigų vadovai su tuo nelinkę vienareikšmiškai sutikti. Be to, patarėja atkreipė dėmesį ir į tėvų atsakomybę, kai vaikai atostogauti išsivežami ne atostogų, o ugdymo proceso metu.

„Per pastaruosius mėnesius ugdymo įstaigose pastebėtas smurtas vaikų atžvilgiu <...>.

Nepilnamečių įstatyminiai atstovai kreipiasi pas mus, kad vaikai patiria smurtą – psichologinį, fizinį, patyčias, o mokykla nesiima veiksmų problemai spręsti“, – kreipdamasi į mokyklų vadovus sakė I. Jurjonienė ir detalizavo, kad trijose rajono mokyklose tai kartojasi nuolat.

Be to, tęsė ji, ugdymo įstaigose nepilnamečiai žaidžia smurtinio pobūdžio žaidimus, kurių metu naudojama fizinė jėga, nukentėję vaikai kartais net kreipiasi į gydymo įstaigą ir jeigu tokiais atvejais, anot I. Jurjonienės, vaiko teisės nėra informuojamos, tai nėra gerai. Vis dažniau vaiko teisės sulaukia tėvų skundų, kad mokykla į situaciją žiūri abejingai.

Ji dėkojo vadovams, kad problemos sprendžiamos ir viduje, bet yra atvejų, kai institucijos turi įsikišti, ir iš mokyklų jos norėtų glaudesnio bendradarbiavimo bei informavimo. Apie tai kalbėjo ir Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė.

„Vienas didžiausias prašymas – bendradarbiavimas. Mėginkime dirbti kartu su atvejo vadyba, o ne tada, kai jau sužinom, kad vaikas metamas iš mokyklos“, – mokyklų vadovų prašė V. Bielskienė ir pridūrė, kad socialiniai darbuotojai pageidautų dalyvauti ir mokyklose rengiamuose vaiko gerovės posėdžiuose, nes į juos Socialinių paslaugų centro specialistus kviečiasi tik vienetai.

Ji informavo, kad šiuo metu rajone yra apie 150 rizikos šeimų, kuriose auga 350 vaikų.

Bendradarbiauti skatino ir vicemeras Darius Jakavičius, akcentavęs, kad neretai skundai pirmiau pasiekia ministeriją ar Prezidentūrą, bet galiausiai vis tiek sugrįžta atgal ir situaciją reikia spręsti vietoje.

Neseniai viena įsisenėjusi smurto istorija nuvilnijo ir per socialinius tinklus, kai pradinuko mama, neapsikentusi nesprendžiamos problemos, ją paviešino feisbuke. Tikėtina, kad moteriai trūko kantrybė, kadangi dėl vieno netramdomo ir smurtaujančio vaiko kenčia kone visa klasė ir dar pavieniai kitų klasių mokiniai. Tada staiga sušauktas posėdis, imtasi veiksmų, tačiau „Varpo“ mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas, kurio vadovaujamoje įstaigoje tai ir vyko, sako, kad ilgai atsakymų į kreipimąsi mokykla negavo iš vaiko teisių. I. Jurjonienė atkerta, kad ne visada reikia laukti raštiškų atsakymų, nes telefonu kontaktuota, sakė ji, buvo nuolat, tad atsakomybę ji ragino prisiimti ir mokyklą. Be to, „Varpo“ mokyklos direktorius stebėjosi, kad atvykę specialistai, anot jo, ne smurtaujančios šeimos, o smurtą patiriančios šeimos vaikui užduoda keistus klausimus, pavyzdžiui, ar vaikas pavalgęs, ar turi kambarį, ar nepatiria smurto, kai toje šeimoje, M. Venckūno žodžiais, viskas akivaizdžiai gerai. I. Jurjonienė sakė, kad visais atvejais situacija vertinama visapusiškai ir tai numato įstatymo nuostatos.  

Į diskusiją įsiterpė Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės Lilija Liutvinienė.

„Iš karto teigiama, kad mokykla nieko nedaro. Daro. Pagal savo pajėgumus, pagal turimus specialistus. Specialistų nedaug, o problemų daug, tik kartais esam pastatomi prieš faktą. Tai skaudu. Tikrai, atrodo, stengies ieškodamas išeičių, o kartais mūsų net neišklauso“, – sakė ji.

I. Jurjonienė kalbėjo ir apie tėvų atostogas, kai jos suplanuojamos per mokslo metus ir tėvai savo atžalas išsiveža į užsienį.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja akcentavo, kad vaikams iki 16 metų mokslas yra privalomas. Vaikas į mokslą turi ir teisę, ir pareigą.

„Šiuo atveju dėl vaiko teisės į mokslą neužtikrinimo yra numatoma ir administracinė atsakomybė“, – sakė I. Jurjonienė ir teigė, kad tėvai atostogas turėtų planuotis ne vaikų ugdymo proceso metu.

Žinoma, sutiko ji, visada galioja ir protingumo kriterijus, kiekviena situacija individuali, tačiau jeigu tokie atvejai yra pasikartojantys, tėvai nepriima pastabų iš mokyklos, nebendrauja, apie tai turi būti informuojamas Vaiko teisių apsaugos skyrius, mokyklų vadovams ji patarė atsakomybę bei galimas pasekmes apsibrėžti ir sutartyse.

Anot I. Jurjonienės, tėvai neturėtų vaiko prioritetą mokytis iškeisti į savo prioritetą atostogauti.

Jos žodžiais, kiekviena mokykla tokias situacijas sprendžia skirtingai – vienos numato tvarką atsiskaityti grįžus, kitos turi nuotolinio mokymosi galimybę arba visai draudžia išvykti ne atostogų metu. Kaip patikino mūsų rajono mokyklų vadovai, mokyklose dažniausiai pasitaiko tik pavieniai atvejai.

„Pas mus būdavo nemažai važiuojančių, per susirinkimą pasakiau, kad nebus toleruojama, neišleisime ir visa atsakomybė tenka tėvams, likau nesuprastas, bet kol kas jokių prašymų nebuvo“, – sakė „Varpo“ direktorius M. Venckūnas.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romualdas Vadluga teigė, kad daugiau pailsėti mokslo metais nori dirbantieji, o ne mokiniai.

Susitikimo metu aptarti ir kiti darbiniai klausimai, Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jūratė Šneideraitienė informavo apie nuo sausio 1 d. įsigaliosiančius Viešųjų  pirkimų įstatymo pakeitimus – pačios įstaigos galės pirkti iki 15 tūkst. eurų, o centrine perkančiąja organizacija tampa savivaldybės administracija. Tačiau vedėja ragino įstaigas susivesti reikiamus duomenis, tai yra vykdytus ir planuojamus pirkimus, nes kol kas tai nepadaryta. Pasitarimo metu sveikinimai skriejo ir Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovei L. Liutvinienei, kuri išrinkta Lietuvos iniciatyvių mokyklų klubo tarybos nare.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.