Po paskaitos lektorė teigė, kad spragų moksleivių žiniose apie lytinį brendimą vis dar yra labai daug. Nors gyvename jau 21 amžiuje, pastebima, kad intymia tema gimdytojai su savo atžalomis kalbasi nenoriai. “Dažnai paaugliai informacijos apie lytinį brendimą ieško internetinėse svetainėse. Pasiskaito tokių “perliukų”, kad būna baisu ir klausyti. Be abejo, tai kartais turi labai blogų pasekmių”,- kalbėjo R. Ramonaitė. Specialistės pastebėjimu, neretai paauglės, besimokydamos vienuoliktoje klasėje, dar būna negirdėjusios apie mėnesinių ciklą. “Prieš kelis dešimtmečius menstruacijos paauglėms prasidėdavo sulaukus maždaug 16 metų. Dabartinis amžiaus vidurkis yra 13 metų. Vadinasi, apie brendimą tėvams su vaikais reikia pradėti kalbėti žymiai anksčiau - jau nuo 10 metų. Priešingu atveju, nežinodamos kas vyksta, mergaitės gali patirti šoką”, - sakė lektorė R. Ramonaitė.
Šakių “Aukuro” pagrindinės mokyklos ir “Žiburio” gimnazijos visuomenės sveikatos specialistė Rasa Jasevičienė taip pat pastebėjo, kad tėvai su savo vaikais šia tema nebendrauja. R. Jasevičienė ragina mamas būti atidesnėmis savo dukroms ir nebijoti nusivesti pas ginekologus, jei yra kokių neaiškumų ar sveikatos sutrikimų.
Nepakankamos paauglių žinios ir apie asmens higieną. Pasak lektorės R. Ramonaitės, apsiprausimas Lietuvoje - vis dar didelė problema. Manoma, kad kuo daugiau higienos priemonių yra naudojama, tuo šalis yra aukštesniame ekonominiame lygyje. Remiantis Lietuvoje sunaudojamų higienos priemonių statistika, tenka konstatuoti, kad lyginant su kitomis vakarų šalimis, mūsų žmonių higienos įgūdžiai yra žymiai prastesni.
Viešnia taip pat pastebėjo, kad mergaičių susidomėjimas šiomis pamokėlėmis Šakių rajone yra labai didelis. “Mano žiniomis, sovietmečiu vadovėliuose niekas nerašydavo plačiau apie mėnesines. Paminėdavo, kad tai yra natūralus procesas ir apie tai kalbėti nėra būtina. Ši tema būdavo tabu. Tikiu, kad dabartinės mergaitės savo dukroms apie brendimą pasakos jau atviriau”, - vylėsi lektorė R. Ramonaitė, pridurdama, kad mokyklos pageidauja tokio pobūdžio paskaitų ir berniukams.
Visuomenės sveikatos specialistė R. Jasevičienė pritarė viešniai ir išreiškė norą, kad būtų sudaryta galimybė tokio pobūdžio paskaitas paaugliams pravesti bent kartą metuose.
Kad bendrojo lavinimo mokyklose tokių pamokų trūksta, prieš kelerius metus pastebėjo ir Lietuvos moksleivių parlamentas. Parlamentarų įsitikinimu, mokykla turi visapusiškai paruošti žmogų, ugdyti jį kaip asmenybę, suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam tobulinti savo gebėjimus. Tuomet Moksleivių parlamentas paskelbė rezoliuciją. Joje buvo prašoma mokyklose įvesti sveikos gyvensenos pamokas, kuriose būtų nagrinėjamos paaugliams aktualios termos: pavyzdžiui, apie mergaičių ir berniukų brendimo pokyčius, kodėl reikia praustis, ką būtina žinoti apie ŽIV ir AIDS pavojų bei daugelį kitų dalykų. Lietuvos moksleivių parlamento nariai įsitikinę, jog sveikos gyvensenos pamokas turėtų dėstyti ne klasės auklėtoja, mokyklos psichologas ar socialinis pedagogas, o turintis specialų išsilavinimą žmogus.
„Draugo“ inf.
Dalė iš Griškabūdžio:
