Gintarė MARTINAITIENĖ

Nuo 2007 metų prie Šakių vaikų globos namų veikia Neįgaliųjų dienos užimtumo centras, kurį pagal sąrašą turėtų lankyti 11 įvairaus amžiaus sutrikusio intelekto žmonių. Tačiau lankomumas nuolat kinta, yra nepastovus, o nuo to priklauso ir centro finansavimas. Tad kas kaltas, kad neįgalieji centrą lanko nepastoviai? Kalbų yra įvairiausių.

Nuotr. Apsilankius Dienos centre neįgalieji kaip tik ruošėsi susitikimui su į Šakius atvykusiais lenkų neįgaliaisiais.

 
Priekaištai po susirinkimo

Praėjusią savaitę centre buvo surengtas administracijos ir centrą lankančių tėvų susirinkimas. Kiek žinoma, didelių priekaištų ar opių klausimų susitikimo metu aptarta nebuvo. Buvo kalbėta ir apie centro finansavimą, priklausantį nuo centrą lankančių neįgaliųjų lankomumo, kuris yra labai nepastovus. Tačiau lietuvaičiams turbūt įprasta, kaip neįgaliųjų koordinacinės tarybos metu kalbėjo sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šakių viltis“ pirmininkė Roma Dėdinienė, priekaištus išsakyti ne susirinkimo metu, o po jo. „Po susirinkimo ne vienas iš tėvų sakė, kad vaikai centro dažnai nelanko ne tik galbūt dėl prastos sveikatos, bet ir dėl to, kad trūksta veiklos. Suprantama, reikia reaguoti ne piktai ir suvokti, kad sudėtinga dirbti su neįgaliais žmonėmis, bet yra sakančių, “kam leisti jei tik sėdi prie stalo“? - tėvų požiūrį dėstė R. Dėdinienė. Ji taip pat išsakė nuomonę, kad galbūt reikėtų kelti centre dirbančių žmonių kvalifikaciją. „Ne visuomet užtenka tik teorinių žinių, kai matai, jog nuvažiavus į Druskininkų vandens parką neįgaliuosius paleidžia kas sau. Nesakau, kad lengva, bet jeigu kas atsitiks?“, - kalbėjo „Šakių vilties“ pirmininkė. Vicemeras Algimantas Damijonaitis ragino šiuos klausimus spręsti ne koordinacinės tarybos metu, o akis į akį, pasikvietus Dienos centro administraciją.

Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas išgirdęs priekaištus kalbėjo, kad visų pirma centro klientai pirmiausia yra ne tėvai, o jų vaikai. „Jie tikrai laimingi, dienos eigą ir programą deriname prie jų, atsižvelgiame į jų emocinę būseną, nuotaikas“, - teigė V. Kelertas. Pasak jo, neįgalieji Dienos centre mokomi savarankiškumo, jiems diegiami socialiniai įgūdžiai, atskiroje patalpoje daro mankštą, pailsi. „Iš tikrųjų kartais į centrą ateina su nuostata, kad vaikas nieko negali, o mes padedame bei ugdome savarankiškumą. Patikėkite, kartais jiems trūksta elementarių socialinių įgūdžių, tarkim, užsirišti batus, užsisegti striukę, susitvarkyti tualete. Pirmiausiai reikia atsižvelgti į vaiką“, - dėstė Vaikų globos namų direktorius. Apsilankius Dienos centre, neįgalieji kaip tik ruošėsi susitikimui su į Šakius atvykusiais lenkų neįgaliaisiais, noriai demonstravo savo darbelius. Pasiteiravus, kaip jie vertina centre vykdomą veiklą, teigė, kad tik teigiamai. „Viskas gerai ir darbuotojos labai geros. Smagu, kad yra kur išeiti, praleisti laiką“, - kalbėjo centrą lankanti moteris.

V. Kelertas pripažino, kad centrą turinčių lankyti neįgaliųjų lankomumas galėtų būti geresnis. Tačiau jis sakė situacijos nedramatizuojantis, nes sutrikusio intelekto žmonių sveikata, pasak V. Kelerto, dažnai kinta, jie labiau neatsparūs įvairiems virusams, dėl to ir neateina į centrą. „Nieko dramatiško nėra, tik tiek, kad valstybės finansavimas priklauso nuo lankomumo, o darbuotojai dirba kiekvieną dieną. Įstaigos funkcionalumas negali būti priklausomas nuo neįgalaus žmogaus sveikatos, bet dabar yra panašiai“, – kalbėjo įstaigos vadovas. Tiesa, centrą lankančių vaikų tėvai prisideda 10 proc. valstybės dotuojamos sumos, t.y. apie 100 litų per mėnesį. V. Kelertas teigė kitų priežasčių, kodėl galbūt neįgalieji galėtų rečiau lankyti centrą, nematantis. Jis pabrėžė, kad centre dirba trys išradingos socialinės darbuotojos, kurios turi kvalifikaciją ir joms vadovas jokių priekaištų neturi.

„Patalpoje jie būna tiek, kiek nori būti. Šalia yra parkas, tvenkinys, kuriame žvejoja. Be to, vyksta įvairios ekskursijos, auklėtiniai yra paruošę teatro pasirodymą, užsiima kita veikla, tad nemanau, kad trūksta veiklos. Tačiau vietoj to, kad džiaugtųsi vykdoma veikla, nuolat atsiranda nepatenkintų, o kad padarytų geriau irgi nėra“, - paklaustas apie veiklos įvairumą kalbėjo V. Kelertas. Jis minėjo ir tai, kad jau pusantrų metų centro auklėtiniai glaudžiasi ir bažnyčios priestate įrengtose patalpose, kur virtuvėlėje ir arbatos išgeria, atskiroje patalpoje mankštą atlieka. „Jiems tikrai nereikia susėdus sėdėti prie stalo“, - teigė Vaikų globos namų direktorius.