Dvasinė ekonomika – naujos mąstysenos sistema

katauskasAsta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 23 dieną Šakiuose įvyko paskaita „Krizės ir dvasinė ekonomika“. Nors lektorius Don Armand Rousse negalėjo atvykti, jį puikiausiai pakeitė Vedų kultūros centro Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Arūnas Katauskas, kuris pristatė ir minėto lektoriaus neseniai Lietuvoje išleistą knygą „Dvasinė ekonomika pagal Bhagavadgytą. Ekonominės problemos suvokimas ir sprendimas“. Knyga skirta tiems, kuriems rūpi šių dienų socialiniai ir ekonominiai klausimai, sukeliantys daugiausia esamų ekologinių problemų.

Nuotr. Lektorius Arūnas Katauskas.

Nors pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikai ir pristatoma nauja, sąmonės principais paremta ekonominė teorija, ši knyga skirta ne tik ekonomistams, bet ir pasauliečiams, ieškantiems atsakymų egzistencinėms, ekonominėms ir aplinkosaugos problemoms spręsti, taip pat žmonėms, nematantiems nieko daugiau, tik savo darbo akligatvį, kuriems rūpi, kas laukia jų ateityje, bei tiems, kurie nebeturi darbo arba tiesiog stengiasi išgyventi.
 
Pasak knygos autoriaus Don Armand Rousse, „nereikia būti sinoptiku, kad suprastum, į kurią pusę pučia vėjas. Nereikia būti ir vyriausiuoju ekonomistu, kad įvertintum ekonominių jėgų rezultatus savo gyvenime.“ Jis cituoja ekonomisto E.F.Šumacherio žodžius: „Reikalinga visiškai nauja mąstymo sistema. Tokia, kuri pagrindinį dėmesį skirtų ne prekėms, bet žmonėms... Jeigu ji (ekonomika) negali peržengti savo plačių abstrakcijų, nacionalinių pajamų, augimo koeficientų, kapitalo ir išeigos santykių, indėlio ir produkcijos analizės, darbo mobilumo, kapitalo kaupimo; jei ji negali viso to peržengti ir rasti sąlytį su žmonių skurdo realybe, nusivylimu, susvetimėjimu, neviltimi, išsekimu, nusikalstamumu... ir dvasine mirtimi, tuomet išmeskime ekonomiką ir pradėkime viską iš naujo. Argi nepakanka šių laikų ženklų, kurie rodo, kad reikalinga nauja pradžia?“

2008 m. rugsėjo mėn. JAV įvykęs staigus finansų rinkos nuosmukis sudrebino visą pasaulį. Tai apibūdinama kaip visų didžiausia finansinė krizė nuo Didžiosios depresijos laikų (1930 m.) ir pranašaujama kita tokio pat masto ar dar gilesnė. Panašu, kad mūsų finansų ekspertai neišmano, kokių priemonių imtis nei prieš krizę, nei jai vykstant, nes šiuolaikinė ekonomika yra žmogaus sukurta sistema, o viena iš žmogaus savybių – klysti.  Todėl ekonominės problemos prasideda nuo žmonių klaidų.

Kaip pabrėžė lektorius Artūras Katauskas, „norėdami suvokti dabartinę ekonominę problemą ir atrasti jos sprendimo būdus, pirmiausiai turėtume suprasti žmones ir jų sąmonės prigimtį.“ Vedos – senoviniai mokslo traktatai – tai paaiškina, pridėdamos vieną ir svarbiausią elementą, kurio trūko vakarietiškuose modeliuose – tai, kad mes esame dvasinės būtybės su materialia ir dvasine prigimtimi. Ir kaip rašo savo knygoje Don Armand Rousse, „pasauliui labai reikia idealo, parodančio, kaip išbristi iš beviltiško šiuolaikinės ekonomikos ir begalinių jos kuriamų problemų purvo.“   

Lektorius Arūnas Katauskas akcentavo, kad „vedų civilizacija, kurios egzistavimo pėdsakų randama visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, rėmėsi dvasine ekonomika ir tuo, kad gamta visa tai, ko mums reikia, kad išgyventume, duoda nemokamai, todėl didžiausias turtas – žemė, o ne pinigai, kurie bet kuriuo momentu gali nuvertėti ar būti pakeisti kitais.“     

Dvasinė ekonomika – tai naujos mąstysenos sistema, kurios pagrindas – dėmesys ne tik žmonėms, bet ir jų poreikiams Žemėje, ir visoms gyvoms būtybėms, tarnaujant tiek jų dvasinėms, tiek materialioms reikmėms. Tai meile paremta dovanų ekonomikos idėja. Nes tik šiuolaikinėje kultūroje ekonomika suprantama kaip pinigų paskirstymas, o iki VIII – VI a.pr.m.e. pinigai kaip sandorio valiuta neegzistavo ir šis terminas įvardijo būdus, kuriais žmonės patenkino savo pagrindinius maisto, aprangos ir pastogės poreikius. Būtent tai paprastam žmogui ir yra ekonomika. Pasak lektoriaus, „pats paprasčiausias būdas suprasti ekonomikos idėją – įvertinti ją per mūsų tarpusavio santykių prizmę. Savo kasdieniniuose santykiuose mes neatliekame piniginių sandorių (grynųjų pinigų operacijų) su tais, kuriuos mylime, tarkime, su šeimos nariais ar artimais draugais.“ Tačiau, kai mūsų santykiai tampa  vis oficialesni ir nutolę, kai žmonės atsiskiria ir izoliuojasi vieni nuo kitų - mes pradedame keistis pinigais ir daiktus vertiname labiau nei žmones. Tokia materialistinės visuomenės prigimtis.

Ne vienam žmogui, kuris daugiau dėmesio skiria savo dvasiniam ir asmeniniam tobulėjimui, iškyla klausimas - ar mūsų gyvenimas skirtas tik tam, kad visą laiką dirbtume, o po to – numirtume? Dvasinė ekonomika atsako į šiuos klausimus, nes ji skirta tam, kad padėtų žmonėms vystyti dvasinę gyvenimo sampratą. Ji skatina pilnatvės sąmonę ir džiaugsmą duoti, suteikia galimybę išgydyti šiuolaikinį žmogų nuo varginančio susvetimėjimo ir moralinio nuopuolio.

Paskaitos ir knygos „Dvasinė ekonomika“ tikslas – paskatinti žmones susimąstyti, kaip ir kodėl gyvename šiame pasaulyje, nes gyventi – tai ne kas kita kaip rinktis tarp vieno ar kito dalyko, tai nuspręsti, kaip mums geriausia gyventi. Ar rinktis tokį gyvenimo būdą, kuris laikui bėgant sugriaus mūsų socialinį tinklą, planetą, dvasinį suvokimą ir subtilesnius jausmus, o galiausiai – ir žmonių gyvenimus? Ar gyventi taip, kad gydytume ir palaikytume savo planetą su visais jos gyventojais, pašalindami skurdą, baimę, išnaudojimą, degradaciją ir susvetimėjimą?

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.