baneris leidinys

varpas
Gintarė MARTINAITIENĖ  
 
Nenumaldomai artėja jauniausios rajone Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dvidešimtmetis. Per šį laikotarpį mokykloje keitėsi daug kas: išvaizda, čia dirbantys žmonės, plėtėsi moksleivių užimtumo įvairovė, atsirado naujų moksleivių saviugdymo, bendravimo tarpusavyje formų.

Nuotr. 1990 metais mokykloje pradėjo dirbti 58 mokytojai. Iš jų 5 žmonės - administracijoje.

Tikriausiai niekas nesiginčytų, kad ši mokykla turi savitą veidą ir yra tam tikras traukos objektas. Tad kas šioje mokykloje yra tokio ypatingo, kad čia pradėję dirbti mokytojai nenori keisti darbovietės, baigę mokiniai čia grįžta dirbti ir neįsivaizduoja geresnės vietos, kur galėtų save realizuoti.
 
1990 metais mokykloje pradėjo dirbti 58 mokytojai. Iš jų 5 žmonės administracijoje, buvo 33 klasių komplektai. Po dešimties metų, 2000 metais, mokykloje jau dirbo 82 mokytojai,  buvo 45 klasių komplektai. 2010 metais Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje dirba 80 mokytojų, yra 36 klasių komplektai. Per 20 metų į pensiją išėjo dvi mokytojos. Šiuo metu mokykloje dirba 2 ekspertai, 44 metodininkai, 22 vyr. mokytojai, 8 mokytojai.

abraitisA. Abraičiui pamoka – šventas dalykas

Mokytojas Algis Abraitis yra vienas iš tų, kuris Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje dirba nuo pat jos įkūrimo. Jis tvirtina, kad ši mokykla jam antrieji namai. „Tai jokiu būdu ne elementarūs ir skambūs žodžiai. Čia prabėgo 20 mano brandžiausios kūrybinės veiklos metų, čia aš galutinai atradau save. Mūsų mokykla nors ir labai didelė savo darbuotojų skaičiumi, bet labai draugiška, jauki vieta, kur galima surasti pagalbą, kai tau nesiseka, užuojautą, kai tau sunku, čia tu gali pasidalyti džiaugsmais, gauti iš kolegų gero nuotaikingo užkrato darbe ir gyvenime“, - gerų žodžių apie mokyklą ir jos kolektyvą negailėjo A. Abraitis. Iš viso 42 metus mokytojaujantis vokiečių kalbos ekspertas sako, kad darbas mokykloje jam labai patinka ir niekuomet nenorėtų keisti savo profesijos. A. Abraitis apie mokytojo profesiją svajojo nuo penktos klasės. Jis pasakojo, kad visuomet manė, jog mokytojo darbas nėra lengvas, tačiau autoritetais laikyti mokytojai (Povilas Piešina, Elena Miškinienė, Onutė Saveikytė, Saliamonas Grikietis, Antanas Šoliūnas) įrodė, kad šis darbas ne tik sunkus, bet ir įdomus ir, kai pats to sieki, spalvingas, kūrybiškas. A. Abraitis pripažino, kad požiūris į mokyklą nuo to laiko, kai jis buvo mokinys ir tapo mokytoju, nelabai keitėsi. „Skirtumas slypi begalinėje atsakomybėje už savo ugdytinį. Tada gal negalvojau, kad mokytojas neša tokią didelę atsakomybę už savo darbo vaisius, kad nuo jo labai daug priklauso tolimesnė jauno žmogaus veikla ir apsisprendimas. Dar mokyklos suole įdiegtą atsakomybės jausmą išlaikiau iki šiol. Pamoka man pats švenčiausias dalykas“, - kalbėjo ilgametę darbo patirtį turintis specialistas. „Labai myliu vaikus, visada stengiuosi suteikti jiems kuo daugiau žinių. Daug bendrauju su jais. Pertraukų metu niekuomet neinu į mokytojų kambarį, pasilieku kabinete, nes man malonu bendrauti su savo mokiniais, jei reikia, padėti jiems įsisavinti mokomąjį dalyką. Daugelis mano mokinių mielai pasinaudoja šia galimybe“, – pasakojo pedagogas. Jis per savo darbo metus visuomet stengėsi duoti tvirtus mokomojo dalyko pagrindus, todėl tikriausiai neatsitiktinai, mokiniai renkasi kasmet tik valstybinius brandos egzaminus, kuriuos sėkmingai išlaiko – kol kas jo darbo istorijoje nėra nė vieno mokinio, neišlaikiusio brandos egzamino. Puikiai šio mokytojo mokiniai pasirodo vokiečių kalbos olimpiadose, rengia įvairiausius projektus ir pelno puikius įvertinimus.

Tad kokių savybių reikia norint būti geru mokytoju? A. Abraitis turbūt galėtų vardyti nesustodamas. Tai ir meilė savo ugdytiniam, ir nepataikavimas mokiniui, ir abipusis sutarimas, supratimas. Jis tikino, kad geras mokytojas niekada nesistengs įrodinėti, kad jo dėstomas dalykas svarbiausias iš visų, lygiai taip pat mokytojas niekada negali parodyti, kad jis galva aukštesnis už savo ugdytinį, kad jis pats protingiausias, geriausias.

Kokiomis nuotaikomis mokyklos veteranas pasitinka artėjantį „Varpo“ dvidešimtmetį? Sako, kad puikiomis. Tik reikia susumuoti nuveiktus darbus, džiaugtis pasiekimais. Juk tai paskutinis vidurinės mokyklos jubiliejus.

grusysS. Grušys – pavaduotojas nuo pat įkūrimo

Dar vienas mokyklos veteranas, lietuvių kalbos mokytojas, šiais metais paminėjęs ir garbų penkiasdešimtmetį, o spalio pirmąją, kaip pats išsireiškė, galės įbrėžti dvidešimt septintąjį brūkšnelį į pedagoginio darbo stažo staktą - Stanislovas Grušys. Be to, jis vienintelis direktoriaus pavaduotojas ugdymui, dirbantis mokykloje nuo pat jos įkūrimo pradžios. „Varpas“ man – darbovietė, namai ir balsavimo apylinkė nuo devyniasdešimtųjų, nes J. Basanavičiaus g. 28 deklaruota kaip gyvenamoji vieta. Tada taip darydama jauna šeima tikėjosi lengvatinio kredito būstui, o šiandien tiesiog nieko nekeičia dėl įdomumo“, - pasakojo pavaduotojas. Kaip kalbėjo mokyklos direktorius Vitas Daniliauskas, kurdamas mokyklos tradicijas ir jas puoselėdamas S. Grušys kartu kūrė ir mokyklos įvaizdį, pats tapdamas gerąją mokyklos dvasia. Pats S. Grušys sako, kad vos sužinojęs apie naujai statomą mokyklą pradėjo į ją prašytis. „Buvau išgirstas ir priimtas, deja, ne mokytoju, o pavaduotoju, dėl ko direktorius kelias naktis negalėjo ramiai miegoti svarstydamas, ar pavešiu. Atrodo, kad pavyko, jei iki šiol neatleido“, - pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo pavaduotojas. Jis pripažino, kad mokyklą kūrė tokią, kokios norėjo ir kokios reikėjo mokiniams. „Dėkingas buvo laikas ir mes jauni buvome, todėl nebuvo sunku. Šiandien džiugu ir matyti, ir jausti, kad pasirinkta teisingai: „Varpas“ turi savo stilių, veidą ir kryptį“, - kalbėjo S. Grušys. Nors buvo lipinami įvairiausi, net Piemenų mokyklos pavadinimai. Tiek mokyklos direktorius, tiek bendruomenė neslepia, kad S. Grušys – ypatingas žmogus, ypatinga asmenybė. Ne tik todėl, kaip juokavo vienas penktokas, kad nešioja kaklaraištį su mašinėlėmis. Mylintis, išklausantis, suprantantis, nesutrinkantis įvairiausiose situacijose, kūrybiškai sprendžiantis problemas, kruopščiai ir atsakingai atliekantis pareigas, konkretus, darbštus, atkaklus, principingas, optimistiškai nusiteikęs, nuostabus pedagogas ir žemaitis, kalbantis zanavykiška šnekta – tai tik keletas direktoriaus V. Daniliausko epitetų skirtų pavaduotojui ugdymui.

sakieneI. Sakienė: gera grįžti namo

Šis rugsėjis tryliktasis, kai geografijos „Varpo“ vidurinėje mokykloje moko buvusi šios mokyklos mokinė Inta Sakienė. „Visada gera sugrįžti namo. Baigusi universitetą svajojau grįžti į savo mokyklą ir mano svajonė išsipildė. Čia visi savi: direktorius, pavaduotojai, mokytojai. Kuris žmogus nenorėtų grįžti ten, kur tave padrąsina, padeda nugalėti problemas, pataria, pamoko bei pasitiki?“, - apie savo pasirinkimą dirbti toje mokykloje, kurią ir baigė kalbėjo pedagogė. Tapus mokytoja augo jos atsakomybės, pareigingumo jausmas. „Tačiau atmosfera mokykloje nepakito - kaip buvo miela, jauku, taip ir liko, nes čia juk mūsų, „Varpo“ mokykla“, - neslėpdama pasididžiavimo savo darboviete kalbėjo I. Sakienė. Ji teigė, kad kolektyvas taip pat puikus: draugiškas, profesionalus, tyliai ir ryžtingai sprendžiantis problemas, nuoširdžiai besidžiaugiantis atliktais dideliais darbais, kasdien atrandantis naujus kelius, naujus žmones, tikslus. I. Sakienė įsitikinusi, kad „Varpas“ - didelė jos gyvenimo dalis. „Čia aš ne tik mokau, bet kartu ir tobulėju, čia gimsta mano idėjos, čia sutinku savus mokinius, talentingus ir gabius, čia puiki vieta bendrauti ir bendradarbiauti“, - teigė mokytoja. Kalbėdama apie tai, kaip karta iš kartos keičiasi mokiniai I. Sakienė pabrėžė, jog šiuolaikiniai mokiniai naujoves perima greičiau bei ryžtingiau. Be to, jie drąsiai reiškia savo nuomonę, aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime, galbūt ne taip jaudinasi dėl klaidų. „Manau, kad tai priklauso nuo laikmečio, visi skubame, lekiame ir neturime laiko analizuoti poelgius, klaidas. Norime visur suspėti, viską patirti, sužinoti. Mokinių gyvenimas ir mokykliniai metai lekia dar greičiau: pomėgiai, pamokos, draugai“, - teigė pedagogė. Ji pripažino, kad mokytojo darbas nėra lengvas. „Apsisprendęs tapti mokytoju, tampi atsakingas už jaunų žmonių gyvenimą, už jų žinių bagažą. Visi norime, kad mūsų mokiniai tvirtai žinotų gyvenimo tikslus ir atkakliai jų siektų, kad jų gyvenime išauštų tokia diena, kai su pasitikėjimu, pasididžiavimu ištartų - aš buvau „Varpo“ mokyklos mokinys. Ši akimirka suteikia didelį džiaugsmą mokytojui ir ištrina iš atminties nesėkmes, suteikia jėgų tolesniam darbui“, - teigė I. Sakienė. ji mano, kad svarbi mokytojo kompetencija, teisingumas, bendravimas su mokiniais, mokėjimas išgirsti bei suprasti mokinį. „Šiais laikais, manau, kad svarbus mokytojo atvirumas naujovėms, išradingumas, gebėjimas sudominti mokinius“, - pastebėjimais dalijosi pedagogė. Paklausta, kokiomis nuotaikomis pasitinka artėjantį jubiliejų I. Sakienė teigė, kad mokyklos dvidešimtmetis - didelė ir svarbi šventė visai mokyklos bendruomenei. Tai puiki proga prisiminti visą mokyklos gyvavimo laikotarpį, pasikartoti mokyklos istoriją, džiaugtis nuveiktais darbais bei planuoti juos ateičiai. „Manau, kad ši šventė sukvies visus buvusius ir esamus mokinius, gausų būrį svečių. Visi drauge džiaugsimės, kad mokyklinį tortą puoš dvidešimt žvakučių ir didžiuosimės, kad mus visus vienija „Varpas“, - teigė buvusi mokyklos mokinė I. Sakienė.

gudaitieneR. Gudaitienei – tai novatoriška mokykla

Rasa Gudaitienė turi 20 metų pedagoginio darbo patirtį, „Varpo“ mokykloje dirba ketverius metus. Iš kitos mokyklos į „Varpą“ atėjusiai anglų kalbos specialistei ši mokykla nuo pat pirmųjų mokslo metų buvo novatoriška, demokratiška ir įdomi. Ji įsitikinusi, kad tai pasiekta kūrybingų pedagogų, meniškos sielos mokinių ir šaunios administracijos dėka. Per tuos ketverius metus „Varpe“ keitėsi mokiniai, kai kurie mokytojai, tačiau R. Gudaitienė įsitikinusi, kad išliko ta pati jaukumo ir bendradarbiavimo dvasia. Ji kalbėjo, kad šiuolaikinė karta labai nemėgsta tėvų ir senelių posakio ,,o mūsų laikais...“, tačiau pedagogė visgi įsitikinusi, kad anksčiau mokiniai labiau gerbė mokytojus bei tėvus, labiau žinojo savo pareigas ir jas vykdė, nors buvo tokie pat žingeidūs, smalsūs ir išdykę, kaip ir dabar. Anglų kalbos specialistė tikino, kad mokytoju gali būti ne kiekvienas, nes šiame darbe reikia didžiulės kantrybės, meilės vaikams, psichologinių ir dalykinių žinių.

„Varpo“ vidurinės mokyklos dvidešimtmečio paminėjimas vyks lapkričio 6 dieną.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos