Gintarė MARTINAITIENĖ
Kaip ir kiekvienoje, taip ir Šakių rajono meno mokykloje rugsėjo pirmoji pakvietė moksleivius į naujus mokslo metus. Šiais metais į kai kurias specialybes konkursas buvo ypač didelis. Nors mokykla ir negali priimti visų norinčiųjų, tačiau didėjantis stojančiųjų skaičius rodo, kad visuomenėje keičiasi požiūris į menus, mokinių užklasinę veiklą.
Nuotr. Rugsėjo pirmąją mokykloje vykusios šventės metu buvo išdalyta apie 150 įvairiausių Padėkos raštų: už praėjusių mokslų metų gerus mokymosi rezultatus, už dalyvavimą įvairiuose konkursuose, projektuose bei pasiekimus juose.
Kaip ir kiekvienoje, taip ir Šakių rajono meno mokykloje rugsėjo pirmoji pakvietė moksleivius į naujus mokslo metus. Šiais metais į kai kurias specialybes konkursas buvo ypač didelis. Nors mokykla ir negali priimti visų norinčiųjų, tačiau didėjantis stojančiųjų skaičius rodo, kad visuomenėje keičiasi požiūris į menus, mokinių užklasinę veiklą.
Nuotr. Rugsėjo pirmąją mokykloje vykusios šventės metu buvo išdalyta apie 150 įvairiausių Padėkos raštų: už praėjusių mokslų metų gerus mokymosi rezultatus, už dalyvavimą įvairiuose konkursuose, projektuose bei pasiekimus juose.
Išaugęs poreikis
Šakių rajono meno mokyklos direktorius Einaras Martinaitis sako per visą darbo praktiką neperpratęs logikos, nuo ko priklauso specialybių populiarumas. Pavyzdžiui, šiais, kaip ir praėjusiais metais populiariausia yra fortepijono specialybė. Į ją stojo net 31 moksleivis, tačiau visuose keturiuose Meno mokyklos filialuose (Kudirkos Naumiesčio, Griškabūdžio, Gelgaudiškio ir Lekėčių) mokysis tik 13. Kai kurie turėdami didesnį nei aštuonių balų vidurkį neįstojo, nes įstojusiųjų vidurkis siekė ir 9,25 balo. Tad konkursas tikrai nemažas. Kaip kalbėjo E. Martinaitis, kažkada buvo labai populiari akordeono, smuiko specialybė. Mažiausiai mokiniai renkasi kankliavimo studijas. Į solinį dainavimą šiais metais priimti penki mokiniai, į chorinį – šeši. Kaip pastebėjo E. Martinaitis, meno mokslų studijų poreikis tikrai išaugo. Tai jaučiasi ir Dailės skyriuje. Egzaminus į dailės studijas laikė 37 mokiniai, o priimta buvo 22. „Džiugu, kad kiekvienais metais daugėja tokių moksleivių, kurie baigę meno mokyklą savo profesiją taip pat sieja su muzika, menais. Pavyzdžiui, šiais metais į muzikos studijas įstojo 4 buvę mokyklos auklėtiniai, vienas pasirinko architektūros studijas“, - kalbėjo mokyklos direktorius. Jis svarstė, kad visuomenėje formuojasi kitas požiūris, supratimas. „Materialieji dalykai buvo labai stipriai iškelti. Manyčiau, kad dabar ta materializmo banga slūgsta, todėl ir tokie dalykai kaip menai pradedami labiau vertinti“, - teigė E. Martinaitis.
Ne savo vėžėse
Kiekvienais metais pasitaiko tokių, kurie įstoję į Meno mokyklą po kurio laiko supranta, kad papuolė ne į savo vėžes. Tokių būna 7 – 8 proc. (apie 25 vaikai) kiekvienais metais. Kad mokinys suprastų, jog tęsti mokslų mokykloje nebenori, pasak mokyklos direktoriaus, dažniausiai užtenka metų. Jis pasakojo, kad ir besimokantiems mokiniams būna tam tikra „duobė“, kurią turi perlipti. „Noriai moksi 1 -3 metus, o paskui suvokia, kad nusibodo ar kažkas panašaus. Tačiau jei tėvai padeda suprasti, kad reikia baigti ir pats vaikas perlipa per tai, maždaug po ketverių metų mokslų atsiranda didesnė motyvacija ir mokinys puikiai baigia mokslus“, - kalbėjo E. Martinaitis. Žinoma, jaunimui ne visuomet lengva atsispirti įvairioms pagundoms, ar kitoms laisvalaikio praleidimo formoms. Juk studijos Meno mokykloje tęsiasi ne metus. Pavyzdžiui, dainavimo ir fortepijono klasėje reikia mokytis septynerius metus, kitų specialybių – po šešerius metus. Jei mokinys ateityje planuoja rinktis su menais susijusią profesiją, mokslus gali tęsti ir išplėstiniame dalyko skyriuje, tačiau ir čia nėra galimybių mokytis visiems norintiems. Šios studijos mokykloje trunka trejus metus. „Pasitaiko sakančių, kad ypač dvyliktoje klasėje, „nepaveš“ ir mokslų Meno mokykloje, tačiau nors ir reikia dirbti, jei nori, įmanoma viskas“, - teigė E. Martinaitis.
Kitas suvokimas
Šakių rajono meno mokyklos vadovas įsitikinęs, kad nei muzikos, nei dailės mokslai nei vienam nepakenkė, nei vieno nesugadino. Tad pradėjus tokius mokslus, svarbu juos ir pabaigti. Be to, mokyklą baigęs žmogus turi visai kitą suvokimą. „Tikrai jam nepakiš pigaus koncerto, kurį pamatęs jis aikčios, jog jis buvo šaunus. Yra tekę bendrauti ne su vienu mokyklą baigusiu mokiniu, kurie lankosi aukšto lygio kultūriniuose renginiuose, turi tvirtą nuomonę bei suvokimą apie tai“, - teigė E. Martinaitis. Jis džiaugėsi ir didele mokinių motyvacija. „Neįsivaizduoju, kas gali būti geriau, kai mokiniui liepi repetuoti nuo 14 val., o grupė susirenka nuo 12 val. ir patys savo noru groja“, - prisimindamas vasarą vykusį „Menų vaivorykštės“ projektą kalbėjo direktorius. Jis pasakojo, kad prie klasikinių muzikos pagrindų pripratusiems moksleiviams buvo labai patrauklu groti džiazą. Patys mokiniai džiaugėsi, jog tai jau yra „lygis“.
Rugsėjo pirmąją mokykloje vykusios šventės metu buvo išdalyta apie 150 įvairiausių Padėkos raštų: už praėjusių mokslų metų gerus mokymosi rezultatus, už dalyvavimą įvairiuose konkursuose, projektuose bei pasiekimus juose.