Gintarė MARTINAITIENĖ  

Kasmet rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena. Pasaulyje yra apie 877 mln. suaugusiųjų ir 113 mln. vaikų, kurie nemoka skaityti ir rašyti. Tokia raštingumo švente siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šias problemas ir ieškoti naujų išeičių joms spręsti. Tad kokia situacija šiuo metu yra mokyklose, kai jaunimas vis labiau naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, o mokymo programos, švelniai tariant, orientuotos ne tik į rašybos mokymą?

Nuotr. S. Burkšaitienė nostalgiškai prisiminė laikus, kai mokiniai mokėsi mokykloje tik iš vadovėlių, o šiuolaikinė visuomenė iš žmogaus reikalauja kitų gebėjimų.

Apie mokinių raštingumą šiuolaikinėje visuomenėje kalbamės su Lukšių Vinco Grybo gimnazijos mokytoja metodininke, gimtosios kalbos valstybinio egzamino (rašinio) vertinimo komisijos vyresniąja vertintoja Stase Burkšaitiene.

 
Nostalgiškai prisiminė

Lygindama dabartinį mokinių raštingumą su ankstesniais metais, S. Burkšaitienė tik nostalgiškai prisimena tuos laikus, kai mokiniai mokėsi mokykloje tik iš vadovėlių. „Daug kas buvo mūsų, griežtų mokytojų, rankose. Programų apimtis buvo siauresnė, egzaminų sistema paprastesnė, tad galėjom šlifuoti formalųjį raštingumą - rašybos, skyrybos įgūdžius. Bet reikia pasakyti teisybę - ne visus išmokėm ir tada. Šiuolaikinės technologijos mokiniui skuba į pagalbą - yra rašybos, skyrybos tvarkyklės - rašyk bet kaip, o gerasis kompiuteris ištaisys... Tai kam čia stengtis ir kalti iki apalpimo -  bąla, sąla, šąla...“, - mintimis dalijosi lietuvių kalbos specialistė.

Beje, kaip pastebi S. Burkšaitienė, šiuolaikinė visuomenė iš žmogaus reikalauja kitų gebėjimų -  verslumo, kūrybiškumo, loginio mąstymo, pasitikėjimo savimi. Netgi 2007 metais atliktame tarptautiniame moksleivių raštingumo tyrime pati raštingumo sąvoka gana stipriai pakitusi ir tikrasis raštingumas nėra prioritetas. „Tyrimo medžiaga sudaryta taip, kad mokiniai turi pritaikyti savo žinias spręsdami gyvenimiškas problemas“, - teigiama tyrimo raštingumo sąvokos apibrėžime. Panašią mintį išsako ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje dirbanti specialistė. „Kai šiandien kalbame apie raštingumą, tai kalbame apie mokinių gebėjimą pritaikyti savo žinias. Tad apie kokį raštingumą mes kalbame? Jei kalbame apie formalųjį raštingumą, drįsčiau teigti, jog viskas priklauso nuo požiūrio ir kiekvieno individualių gabumų: jeigu vaikui ir jo tėvams atrodo, kad reikia mokėti taisyklingai, be klaidų reikšti mintis, jei vaikas turi įgimtą kalbos jausmą, tai problemų nekyla, o jei mokinys nemano, kad tai svarbu arba nesugeba, tai, kaip sakoma, nors kuolą ant galvos tašyk“, - teigė pašnekovė.

Tačiau problema ne tik pakitusiose sąvokose. Mokymo programos yra gana plačios, integruotos į daugelį dalykų, skatinančios išugdyti kūrybingas ir mąstančias asmenybes. S. Burkšaitienė sako, kad kūrybiškumui reikia skirti didelį dėmesį. „Išugdyti kūrybingą asmenybę ne taip paprasta. Esu įsitikinusi, kad raštingumo ne visus galime išmokyti, o kūrybines galias galime pažadinti kiekviename. Tik  reikia mokytojui ieškoti naujų formų, naujų būdų. Kitaip tariant, reikia, kad pats mokytojas būtų kūrėjas. Rašybos mokyti, pabrėžiu - mokyti, o ne išmokyti, yra žymiai lengviau“, - teigė pedagogė.

O kur dar šiuolaikinių technologijų įtaka mokinių rašybai? Internetas, bendravimas jame, trumpųjų žinučių rašymas turi didelės įtakos jaunų žmonių rašybos įgūdžiams. Tai pripažįsta ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijos pedagogė. Tačiau vienareikšmiškai ji nelinkusi to suabsoliutinti, nes yra ir tokių žmonių, kurie ir elektroninius laiškus, ir trumpąsias žinutes rašo ne tik be rašybos klaidų, bet ir padėdami reikiamus skyrybos ženklus. „Norėtųsi, kad tokių būtų daugiau“, - teigė S. Burkšaitienė.

O kokia situacija savivaldybėje? Savivaldybės kalbos tvarkytoja Rimutė Grušienė sako, kad nepataikaudama gali pagirti čia dirbančius žmones, kurie, jeigu ko nors ir nežino, visuomet teiraujasi, aiškinasi. Ji teigė, kad su gaunamais įvairių įstaigų raštais mūsiškių net nėra ko lyginti. „Jeigu ir tenka ką nors pataisyti, tai nebent nedideles skyrybos klaideles. Tad džiugu, kad savivaldybėje dirba raštingi žmonės“ , - teigė kalbos tvarkytoja. Be to, kiekvieną pirmadienį pasitarimo metu ji pateikia po kalbos pavyzdį, kurį skyrių vedėjai, valdžios atstovai aptaria. „Tikrai būna smagių ir gyvų diskusijų“, - apie „Klaidelės“ pamokėles savivaldybėje kalbėjo R. Grušienė.

Kalbėdama apie jaunimo rašybos įgūdžius ji išskyrė informacijos gausą, greitą gyvenimo tempą, kuriame jaunas žmogus ne visuomet geba ir spėja atsirinkti tai, kas svarbiausia. Ypač teigiamai ji vertina jau penkerius metus rengiamą Nacionalinio diktanto konkursą, kuriame savo žinias gali pasitikrinti ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.