Gintarė MARTINAITIENĖ

Nemažą sumaištį mokyklose kelia staigus specialistų susirūpinimas moksleivių sveikata. Mat šiais mokslo metais nuspręsta iš mokyklos valgiaraščių išbraukti daugelį mokinių mėgstamų produktų paliekant tik užtikrinančius maisto medžiagų fiziologinius poreikius ir padedančius ugdyti sveikos mitybos principus. Mokiniai skundžiasi, kad mokyklose nėra ką valgyti ir problemą sprendžia bėgdami apsipirkti į gretimas parduotuves, kebabines.

Nuotr. Pasak virėjų, dabar gana sunku apskaičiuoti, kiek maisto pagaminti, nes kartais mokinių valgykloje valgo dvigubai mažiau nei anksčiau. Tai priklauso nuo to, iš kokių produktų tą dieną gaminamas maistas.

 
Neliko „nesveikų“ produktų

Liepos 19 dieną sveikatos apsaugos ministras patvirtino naująjį mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą. Pagal šią tvarką nuo mokslo metų pradžios mokiniams negalima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų, nors ir iki šiol turbūt nė vienoje rajono mokykloje nebuvo maisto automatų ar galimybių įsigyti traškučių, gazuotų gėrimų. „Suprantu, kad mokyklose turi būti sveikas maistas, bet ne per prievartą. Juk ir iki šiol buvo gaminamas šiltas, skanus bei pigus maistas“ , - teigė „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Bendoraitis. Niekas nesiginčija, kad mokiniams maitinti skirtuose maisto produktuose, kaip ir reikalaujama, neturėtų būti konservantų, saldiklių, dažiklių, aromato ir skonio stipriklių, lyg ir norima geriau, bet išeina kaip visada. Didžiuosiuose miestuose tėvai jau renka parašus, kad naujoji tvarka mokyklose būtų atšaukta. „O kas belieka, kai daromos nesąmonės“, - teigė pašnekovas, pritardamas tokiems tėvų veiksmams.

Beje, mokiniai mokyklose maitinimą turi gauti nuo rugsėjo 2 dienos. Tvarka, kaip minėjome, pasikeitė liepos viduryje, o viešieji pirkimai maisto produktams pirkti buvo organizuojami birželio mėnesį. Seminarai visuomenės sveikatos specialistams prasidėjo tik nuo rugsėjo, tad į visus kylančius klausimus nebuvo net kam atsakyti, su kuo pasikonsultuoti. Tiesiog reikėjo skaityti įstatymus.

Karštų patiekalų pateikimo idėja yra tokia: vieną dieną gaminami tos pačios rūšies keli patiekalai. Pavyzdžiui, vieną dieną 1 -3 patiekalai iš žuvies, kitą – iš varškės, dar kitą iš mėsos ir pan. Pasak specialistų, taip vaikai bus pratinami valgyti įvairų ir mitybos poreikius užtikrinantį, o ne tik savo mėgstamą maistą. Be to, anksčiau turėję galimybes mėgautis įvairiomis bandelėmis, dabar to daryti negalės, nes pagal naująją tvarką mokyklose negali būti tiekiamos bandelė su šokoladu, karamele, taip pat glaistyti sūreliai. Sultys gali būti tik šimtaprocentinės, kurios, suprantama, yra ir daug brangesnės. „Seniau mokiniai tikrai noriai gerdavo sultis, o dabar jos daug brangesnės. Mokykloje buvo labai perkamos įvairiausios bandelės, o dabar moksleiviai nubėga į artimiausias parduotuves ir jų prisiperka. Tad ko buvo siekiama tokia tvarka, sunku pasakyti“, - mintimis dalijosi G. Bendoraitis. Be to, mokiniai iš prekybos centrų į mokyklą grįžta nešini ne tik bandelėmis, bet ir traškučiais, šokoladais, kebabais, gazuotais gėrimais ir panašiomis „gėrybėmis“. Mokiniai, pavyzdžiui, pamatę, kad tą dieną valgykloje yra varškės patiekalai paprasčiausiai apsisuka ir išeina arba, paknaibę patiekalą, jį nuneša išmesti. G. Bendoraitis kėlė retorinį klausimą, tai kurgi pasirinkimo teisė demokratinėje valstybėje? Jei mokinys moka pinigus, tai jis turėtų gauti tokį maistą, kokio jis nori. Be to, yra nemažai moksleivių, kurie ne tik kad nemėgsta, tarkim, žuvies ar varškės patiekalų, bet jų organizmas netoleruoja šių produktų. Mokiniai šią problemą sprendžia apsipirkinėdami gretimose parduotuvėse, valgydami kebabinėse. Tad ar specialistai to siekė įvedinėdami naująją tvarką? Kaip pastebėjo „Varpo“ vidurinės mokyklos vyr. virėja Vita Drebulienė, valgykloje valgančių sumažėjo dvigubai. Tad labai sunku apskaičiuoti, kiek maisto reikia pagaminti.

Dar vienas niuansas. Naujajame Mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose apraše sriuba nėra tas patiekalas, kuris būtų reikalingas mokyklose ir jis yra išbrauktas. Sriuba traktuojama kaip bevertis patiekalas, nes užima didelę skrandžio turinio dalį, tačiau vaikas greitai vėl jaučiasi alkanas, nes joje nėra pakankamai maistinių medžiagų. Vis tik pageidaujantys sriubos gali rinktis ir šį patiekalą. Tiesa, grietinės joje neturėtų būti, nes tai jau viršytų numatytas kaloringumo proporcijas, kurios pagal amžiaus grupes turi būti 600 – 850 kilokalorijų. „Vakar tikrai skani sriuba buvo: žirneliai, bulvytė, morkytė, gaila, kad be grietinės, tai ir srėbė kai kurie mokiniai tą skystimėlį“, - teigė „Varpo“ mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Daugelis kalbintų moksleivių šias mitybos naujoves tiesiog vadino nesąmonėmis. Tiesa, dabar meniu turi būti sudarinėjami ne dešimčiai dienų, kaip buvo anksčiau, o dvidešimčiai. Kad nebūtų viršijamas reikiamas kaloringumas, teks pamažinti porcijas. „Tačiau nemokamai besimaitinantiems pradinukams kaloringumas - didesnis, nes už tą sumą išeina daugiau maisto, o vyresniesiems – mažiau“, - maitinimo niuansus dėstė V. Drebulienė.

Dar viena naujovė - kavos negalima mokyklos valgykloje ar kavinėje gerti ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams, nes ji yra uždrausta.

Kaip išsireiškė G. Bendoraitis, nėra nieko nepastoviau už nemokamą maitinimą. Mat tvarka keitėsi, produktai brango ir, planuojama, kad dar brangs, o suma, skirta nemokamam maitinimui, liko tokia pati. Matyt, Sveikatos apsaugos ministerija bei sveikatos specialistai, siekę įdiegti sveikos mitybos principus mokyklose, su švietimiečiais nieko nederino. Dabar mokyklose dirbantys specialistai suka galvas, kaip išspręsti klausimus ir išvinguriuoti tarp sveikatingumo, kaloringumo ir kainos. „Vyriausioji virėja tiesiog paversta ekonomiste, kuriai nelieka laiko dirbti tiesioginį darbą“, - komentavo G. Bendoraitis.