Asta GVILDIENĖ

Gruodžio 9 dieną rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vyko Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių parinkimo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas minimalios priežiūros priemonių taikymas dviems Griškabūdžio vidurinės mokyklos moksleivėms, nelankančioms pamokų.

Posėdyje dalyvavo Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių parinkimo komisijos pirmininkas Juozas Puodžiukaitis, koordinatorius Elvydas Pauliukėnas, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bronė Valaitienė, Griškabūdžio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jolita Leščinskaitė, mergaičių auklėtojos Irena Vasiliauskienė ir Jolanta Laurinaitienė, rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Dana Kriaučiūnienė, Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Demenius ir mergaičių tėvai.

Abi Griškabūdžio vidurinės mokyklos moksleivės, pasirodo, yra geros draugės, nes viena mergaitė pas kitą gyveno visą rudenį, kol policija jos neparkraustė namo. Abi be priežasties praleidinėja pamokas, nuolat pabėga iš paskutiniųjų pamokų, savaitgaliais, o neretai ir ilgesniam laikui, išvažiuoja, kaip spėjama pas giminaičius, tačiau pasak B.Valaitienės įtariama, kad atsiduria ir kitur. Abi paauglės neranda bendros kalbos nei namuose su tėvais, nei mokykloje su mokytojais. Tėvai rytais jas išleidžia į mokyklą, tačiau mokytojai pamokose jų nesulaukia.

 
Klasės auklėtojos mergaites charakterizuoja, kaip emocingas, greitai supykstančias ir įžeidžias, tačiau savo kaltės nematančias, o tik kaltinančias visus kitus ir jas supančią aplinką, paaugles. Jos abi turi sąlygas ir galimybes mokytis. Tiesa, viena mokosi pagal modifikuotą programą, o kita mokykloje charakterizuojama, kaip turinti aukštesnius negu vidutiniai gabumus, tačiau po mamos mirties, kaip mano auklėtoja, ir prasidėjo visos problemos. Mergaitė pasidarė atžari, pyksta ant viso pasaulio.

Psichologinės tarnybos direktorė mano, kad paauglė pati viena nesugeba įveikti praradimo skausmo, todėl ir daro kvailystes, konflikduodama su ją supančiais suaugusiais.  Pasak direktoriaus pavaduotojos, su mokinėmis buvo daug kartų kalbėta, daug kartų jos prisižadėjo, kad mokyklą lankys, tačiau visi jų pažadai likdavo tik pažadais. Į mokyklą mergaitės eiti nenori ir neina, savo maištavimą išreikšdamos įžūliu elgesiu ir kandžiomis šypsenomis. Kas tai? Paauglystės nerūpestingumas ar maištavimas prieš mokymąsi? Psichologai teigia, kad vieni įtempčiausių santykių paauglystėje – santykiai su mokytojais. Jaunuoliai sukuria situacijas, kuriose su mokytojais elgiasi kaip su savo tėvais ir bando ne visai adekvačiai įrodyti, kad yra suaugę.

Daugelis iš mūsų pamirštame buvusias problemas paauglystėje. Dažnas jau nesusimąstome, jog penkiolikmečio vidinis pasaulis, nepaisant jo nerūpestingumo, gana sudėtingas ir trapus. Matyt, prisiminti sunku dėl kitų priežasčių. Viena iš jų – paauglystė jau labai toli, mes tapome suaugusiais. Kita - šių dienų jaunuoliai daug įžūlesni nei praeitame amžiuje. Tačiau suaugusiųjų pagalba jiems taip pat labai reikalinga bandant surasti pusiausvyrą tarp asmeninių ir bendrų interesų, kuriant savo ateitį, suvokiant savo pareigas ir šalia esančius žmones.

Pereidami nuo šeimos prie artimesnių ryšių su bendraamžiais, paaugliai įgyja daug daugiau nepriklausomybės ir tai labai paveikia jų elgesį. Draugai tampa svarbiausia gyvenimo dalimi, todėl nei mokytojai, nei tėvai jau ne autoritetas. Paaugliai tarsi pereina į suaugusiųjų pasaulį, bet neturi gyvenimo motyvacijos, atsakomybės už savo poelgius ir tvirto apsisprendimo.

Tėvai, mokytojai ir jų aplinkoje esantys suaugusieji paaugliui nuolat primena, jog jis turi atsakyti už savo poelgius ir iki 16 metų lankyti mokyklą, nes tokie mūsų valstybės įstatymai. Tačiau, jei jaunuoliai pasistato aplink save nematomą sieną ir ignoruoja savo priklausomybę nuo tėvų ar mokyklos, jų mąstymas ir padėtis tampa panaši į kaprizingo ir užsispyrusio mažo vaiko padėtį. Skirtumas tik tas, kad čia „rodomi ožiukai“ nepadės - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių parinkimo komisijos posėdis nuspręs tolimesnį priežiūros priemonių taikymą.

Posėdyje buvo vienareikšmiai pritarta, kad paauglėms būtina psichologų pagalba, padėsianti susivokti gyvenimo situacijose ir motyvuojant būtinumą mokytis. Abiems mergaitėms Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių parinkimo komisijos posėdžio nutarimu skirtos minimalios priežiūros priemonės: jos įpareigotos  iki šių mokslo metų pabaigos mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir lankytis Psichologinėje tarnyboje, kur joms bus suteiktos kvalifikuotų specialistų konsultacijos.

Atrodo, kad paauglės suprato, todėl įsipareigojo savo noru lankyti mokyklą. Kitas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių parinkimo komisijos posėdis baigtųsi daug griežtesniu verdiktu – abi paauglės atsidurtų socializcijos įstaigose.