baneris leidinys

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Įsisukę į gyvenimo karuselę, suaugusieji dažnai nepastebi, kad šalia vyksta ir jaunimo gyvenimas. Kartais aktyvesnis, kartais mažiau aktyvus. Ir tik retkarčiais viešumon iškyla didesnės ar mažesnės jaunimo problemos. Nors jų, kaip kalba aktyvaus jaunimo atstovai M.Eimutis ir A.Bakaitė, netrūksta. Kaip netrūksta ir veiklos, gražių akimirkų.

Mokykla – aktyvaus jaunimo kalvė
Šiuo metu studijuojantis vienas iš Šakių rajono jaunimo aktyvistų Martinas Eimutis mano, kad didžioji dalis veiklaus rajono jaunimo gyvenimo įgūdžius gauna dar besimokydamas mokykloje. “Mokykla yra ta vieta, kuri leidžia daugeliui jaunų žmonių pasukti į vertingą, įdomią popamokinę veiklą. Aš asmeniškai antrą kartą gimiau - kaip asmenybė, kaip kažko siekiantis žmogus - būtent mokykloje”,- kalbėjo M. Eimutis. Prie tokių minčių prisidėjo ir kita rajono aktyvistė Aistė Bakaitė. “Galiu sakyti, kad jeigu jaunimas norės būti aktyvus, tikrai įmanoma save realizuoti ir prisijungti prie įvairių organizacijų veiklos netgi čia, provincijoje. Svarbiausia - noras veikti ir daryti”, - sakė A. Bakaitė. Jos nuomone, jaunimui veiklos rajone yra daug. Mokiniams yra galimybės mokyklose lankyti įvairius būrelius, dalyvauti rajone esančių jaunimo organizacijų veikloje.
Abu kalbinti pašnekovai sutinka su tuo, kad mokyklinio amžiaus jaunimas yra labiausiai aktyvus ir turi nemažas galimybes, kaip ir kur save realizuoti. “Galima sakyti, jog rajono jaunimo veikla jau įgauna tam tikrą formą, veiklos būdus. Be abejonės, tobulėti dar yra kur. Bet faktas tas, jog atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie į popamokinę veiklą žiūri kaip į vertingą dalyką”, - kalbėjo Martinas.
Veiklumas baigiasi išėjus iš mokyklos
Baigus mokyklą, nemaža dalis jaunuolių išvyksta į didmiesčius: kas studijuoti aukštosiose mokyklose, kas ieško darbo, kurį didžiuosiuose miestuose, be abejonės, yra lengviau rasti. Dažniausiai tuomet ir baigiasi aktyvaus jaunimo veikla savame krašte – jie įsilieja į didelį būrį didmiesčiuose atsidūrusių kitų jaunuolių iš visos Lietuvos.
Kas tai lemia? Pasak M. Eimučio, mūsų rajone, kaip ir daugelyje kitų mažesniųjų Lietuvos kampelių, organizacinė veikla nėra labai gerai išplėtota. Tam, žinoma, turi įtakos ir tai, kad baigę mokslus vidurinėse mokyklose, daugelis jaunuolių išvažiuoja studijuoti į didmiesčius. “Didmiesčiuose susiranda sau įdomų užsiėmimą, rajonas jiems pasidaro nebeįdomus. Galbūt trūksta informacijos apie įvairių organizacijų veiklą, galimybę įsitraukti į kažkokį judėjimą. Nepaisant to, mūsų krašto jaunimas visgi juda. Be abejonės, labiau mokyklinio amžiaus”,- kalbėjo M. Eimutis. Vyresnio amžiaus jaunimas, kuris jau baigė mokyklą, dažnai nemato perspektyvos ką nors naudingo veikti rajone.
Tačiau, mano A. Bakaitė, jaunimo veikla rajone ne visada turi užsibaigti tik išėjus iš mokyklos. “Juk jeigu tu turi norą veikti ir turi galimybes grįžti čia, prisijungti prie vietinių, dirbti, visada tai galėsi daryti organizacijoje, kuriai priklausai. Galbūt net norėsi grįžti kaip svečias ir su jaunesniais pasidalinti savo patirtimi, įgytomis naujomis idėjomis”,- svarstė įvairias galimybes baigusio mokyklas jaunimo veiklai A. Bakaitė.
Jaunimo nuostatos pamažu keičiasi
Tačiau, mano M. Eimutis, labai mažai yra studentų, kurie sugrįžtų į rajoną, čia kurtų įvairių organizacijų skyrius ar įsitrauktų į organizacijų veiklą. “Daugumos jų galvose tarsi sklando mintis: „Kam man to reikia, jeigu aš galiu save realizuoti ten, kur studijuoju, kur praleidžiu didžiąją dalį savo laiko?”,- motyvavo savo mintis Martinas. Anot jo, yra begalės pavyzdžių, kada užgęsta organizacijų veikla, išvykus jų lyderiams studijuoti.
Tačiau Martinas tvirtai mano: perspektyvos gerai gyventi yra ir gimtajame mieste. Jis neslepia, kad vis tik didmiesčiuose yra didesnės galimybės siekti karjeros, tačiau savo ateitį sieja su Šakiais. “Reikia pripažinti, jog Šakiuose nėra išvystytos pramonės. Nėra labai daug galimybių kilti karjeros laiptais. Iš kitos pusės, tai, kad Šakiai nėra pramoninis rajonas, nėra išplėtota paslaugų rinka, yra ir savotiškas privalumas. Čia grįžęs gali užimti laisvas verslo nišas”, - kalbėjo Martinas.
Jo nuomone, galbūt reikėtų labiau akcentuoti jauniems žmonėms, kad Šakiuose yra ką veikti. Štai kad ir lapkričio 14 dieną Šakių verslo klubas, Šakių verslo ir informacijos centras, Šakių jaunimo sąjunga „Apskritas stalas” organizavo renginį „Gyva verslo pamoka”, kuriame buvo galima pamatyti sėkmingus mūsų krašto verslo pavyzdžius, padiskutuoti su verslininkais. “Jau dabar dedama vis daugiau pastangų tam, kad keistųsi supratimas, nuo kurio daug kas ir priklauso. O ypač tai, ar norės grįžti ir čia įsitvirtinti rajono mokyklas baigęs jaunimas”,- mano M.Eimutis.
Tiek jis, tiek A.Bakaitė įsitikinę: provincijos jaunimas niekuo nenusileidžia didmiesčiuose užaugusiems ir gyvenantiems jaunuoliams. Martinas ir Aistė neslepia ir to, kad rajono jaunimas yra kur kas darnesnis nei didmiesčiuose. “Mūsų jaunimas papildo didmiesčio jaunimo organizacijas, palaiko jų aukštą lygį. Jeigu provincijoje savo veiklą plėtotų bent pusė studijuoti išvykusių jaunų žmonių, tai didmiesčio organizacijos tiesiog uždustų. Mūsų krašto jaunimas nėra “pasikėlęs”, paprastas, turintis savo stilių, savo supratimą”,- savo mintis dėstė M. Eimutis. “Nesvarbu, iš kur tu bebūtum,- miesto ar kaimo,- svarbiausia tavo paties noras būti aktyviu. Niekada nereikia gėdytis, kad tu esi iš provincijos”, - pridūrė A. Bakaitė.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos