Asta GVILDIENĖ

Šiais metais abiturientai pasiekė visų metų rekordus – iš viso dvylika šimtukų pasidalijo devyni moksleiviai. Praėjusių metų laida galėjo pasigirti keturiais šimtukininkais, iš kurių tik vienas buvo gavęs du šimtukus. 2009 metais metais rajone buvo penki šimtukininkai, 2008-aisiais – trys. Kas lemia egzaminų rezultatus ir kiek moksleivių tikėjosi būti įvertinti šimtukais, kalbiname šiais metais juos gavusius abiturientus.

Justina Pečkytė Šakių „Varpo“ vidurinė mokykla

 

Istorija – 100, vokiečių kalba – 100*, anglų kalba – 95, lietuvių kalba – 93.

Daugiausiai dėmesio Justina skyrė istorijos egzamino pasirengimui. Ir ne veltui. Jos istorijos žinios buvo įvertintos šimtuku. „Kad gausiu daugiau nei 90 - jaučiau, - sako Justina, - tačiau šimtuko nesitikėjau. Kai sužinojau rezultatus – visą dieną skraidžiau padebesiais.“

Nuo pradinių klasių įpratusi neapleisti mokslų, Justina tikina, kad papildomai egzaminams ruoštis jai nereikėjo. Su knygomis Justina užaugo, todėl jų iš rankų niekaip negali paleisti: jei ne mokslo knygos, tai grožinė literatūra. Pasak jos, geriausias laiko praleidimas – knygų skaitymas.

Nors ir daug visada mokėsi, tačiau tarp keturių sienų, anot jos, niekada neužsidarė: lankė Meno mokyklos Muzikos skyrių, rašė straipsnius į mokyklinį laikraštuką „Verdenė“, vaidino Dramos studijoje, grojo smuiku kapeloje, visada užtekdavo laiko ir šeimai, ir draugams, ir filmams, ir pomėgiui fotografuoti.

Justina prisipažįsta, kad jai gaila palikti mokyklą, mokytojus, draugus. Čia ji, galima sakyti, užaugo. Čia – jos antrieji namai, nes būdavo taip, kad mokykloje praleisdavo daugiau laiko negu namuose. Kadangi mama dirbo mokytoja, dažnai tekdavo daug laiko praleisti mokykloje, belaukiant, kol ji baigs darbą.

Mokykloje visada labiausiai sekėsi humanitariniai dalykai, matematika buvo įkandama, bet neįdomi, todėl savo ateitį Justina ketina susieti su kalbomis. Kadangi ganėtinai lengvai jas perpranta ir išmoksta, Vilniaus universitete nori studijuoti skandinavų, vėliau - mums dar vis labai egzotiškai skambančias kinų ir indų kalbas.

 

Kadangi visus dvylika metų Vilija buvo viena iš geriausiai besimokančių moksleivių klasėje, gerų įvertinimų tikėjosi, tačiau, kad išlaikys beveik visais šimtukais – ir jai pačiai buvo staigmena. „Kai gyveni mažame miestelyje, tai ir rezultatai palyginus su visos Lietuvos atrodo labai maži“, - prasitarė Vilija.

Pasak jos, jei mokslų neapleidi visus dvylika metų, tai egzaminams papildomai ruoštis nereikia – užtenka to, ką mokytojai išdėsto klasėje. Nuo mažų dienų išsiugdytas darbštumas, užsispyrimas siekiant savo tikslo, tėvų paskatinimas ir suvokimas, kad be mokslų nieko gyvenime nepasieksi – buvo tie faktoriai, kurie įtakojo gerus mokymosi rezultatus. Jos manymu, rezultatą sudaro 1 proc. sėkmės ir 99 proc. darbo.

Labiausiai Vilijai patiko mokytis dailės. Ji baigė Meno mokyklos Dailės skyrių ir laisvalakiu tapė. Kadangi buvo neabejinga ir humanitariniams dalykams, savo ateitį norėtų susieti su kalbomis ir Vilniaus universitete studijuoti lietuvių filologiją bei italų kalbą.

 

Gauti šimtuko Agnė, kaip ir kiti kalbinti šimtukininkai, taip pat nesitikėjo, o ypač iš lietuvių kalbos. Nors šis dalykas visuomet sekėsi, tačiau tai buvo pirmasis taip ilgai trukęs egzaminas, todėl ji labai bijojo, kad vertintojams gali neįtikti jos darbo stilius ar išsakytos mintys.

Prieš lietuvių kalbos egzaminą Agnė perskaitė daug įvairių straipsnių, išsprendė praėjusių metų teksto suvokimo užduotis, o paskutinius mėnesius lankė ir papildomus užsiėmimus, tačiau atvirauja, kad kiti egzaminai pareikalavo dar daugiau laiko ir darbo. Jos manymu, peržiūrėjus egzaminų rezultatus, didžiąją įvertinimo dalį vis tik sudaro įdėtas darbas. „Kiek mokaisi – tiek ir gauni“, - atvirauja gimnazistė, didžiausią dėmesį paskutiniais mokslo metais skyrusi mokymuisi.

Nors popamokinėje gimnazijos veikloje Agnė nedalyvaudavo ir jokių būrelių nelankė, tačiau visuose renginiuose noriai dalyvavo ir dabar jau drąsiai pripažįsta, kad mokykla jai buvo antrieji namai. „Baugoka vienai išeiti į gyvenimą“, - sako ji, todėl nors ir savo ateities planų dar nenori atskleisti, tačiau prasitaria, kad ketina Kaune studijuoti biomediciną.

Agnė tikina, kad dar nepasirinko, kokia tvarka ir  kokias profesijas rikiuoti stojimo į aukštąją mokyklą pašyme, tačiau mano, kad dar turi šiek tiek laiko ir suspės viską sudėlioti į savo vietas.

 

Paulius prisipažino, kad egzaminų rezultatai jį nustebino: iš vienų nesitikėjo gauti šimtukų, o iš kitų nelaukė tokio žemo įvertinimo, nors visi dalykai, jo manymu, mokykloje sekėsi vienodai ir visus mokslo metus jis mokėsi sistemingai. Gimnazisto manymu, egzamino rezultatą sudaro 70 proc. darbo ir tik 30 proc. sėkmės. Kadangi savo ateitį Paulius ketina susieti su energetikos fizika, mieliau sutiktų sukeisti istorijos ir fizikos įvertinimus vietomis. „Jei anglų kalbos įvertinimas būtų didesnis, būčiau gimnaziją pabaigęs su pagyrimu, - atvirauja jis. – O dabar apie tai galiu tik pasvajoti.“

Vilniaus universitete ketinantis studijuoti vaikinas sako, kad labai svarbu turėti pagrindus ir jam juokingai skamba toks pasakymas – „pritrūko vienos nakties“, nes, jo manymu, per vieną naktį dvylikos metų žinių išmokti neįmanoma.

Pauliui geriausiai sekėsi istorija, matematika, lietuvių kalba, nemėgo tik vokiečių kalbos, tačiau, kaip pats sako, liežuvis neapsiverčia moksliuku savęs pavadinti. Kiaurą parą sako prie knygų nesėdėjęs ir sugebėjęs mokslus suderinti su laisvalaikiu. Mėgo ir krepšinį pažaisti, ir gitara pabrazdinti, ir aktyviai dalyvavo popamokinėje mokyklos veikloje. „Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai. Svarbu viską susidėlioti į savo vietas“, - konstatuoja Paulius, prisipažindamas, kad visada svajojo mokytis „Žiburio“ gimnazijoje, kad čia buvo jo antrieji namai, iš kurių dabar labai nesinori išeiti.

 

Tokie įvertinimai, be abejo, džiugina ir Aušrą, ir jos tėvus, tačiau, kaip pati moksleivė tikina, gauti šimtuko nesitikėjo, o juolab iš lietuvių kalbos. Mat rašiniuose visada priveldavusi tiek gramatinių, tiek skyrybos klaidų, o teksto suvokimai niekada nei labai patiko, nei sekėsi. Turbūt šį kartą jai tikrai nusišypsojo sėkmė.
Aušra prisipažįsta, kad šiais mokslo metais mokėsi daug intensyviau. Ruošdamasi egzaminams ji nemažai perskaitė mokomosios literatūros, nuolatos nagrinėjo istorinius šaltinius, darė įvairius anglų kalbos gramatikos bei skaitymo testus, lietuvių kalbos pamokose stengdavosi labiau įsigilinti į nagrinėjamus tekstus, tikėdama, kad tik toks darbas gali duoti puikių rezultatų. Ir jai tikrai pavyko. Be to, rankų nenuleisti padėjo svajonės siekimas ir egzaminams padėję pasiruošti mokytojai, kuriems Aušra labai dėkinga.

Mokykloje abiturientei labiausiai sekėsi humanitariniai dalykai. Ji labiau mėgsta skaityti knygas, o ne skaičiuoti ar gilintis į fizikos dėsnius. Kadangi Aušrai labiausiai patinka anglų kalba, savo ateitį ji ketina susieti su tolimesniu įgytų žinių tobulinimu ir studijuoti anglų bei ispanų kalbas Vilniaus universitete.

 

Romena sako, kad ruošiantis egzaminams labai svarbus buvo nuoširdus darbas ir mokytojų dėmesys bei pagalba. Nors šimtuko gauti ji nesitikėjo, nes po egzamino galvojo, kad visas užduotis galėjo atlikti geriau ir kad jos darbas nėra be trūkumų, tačiau šis aukštas jos žinių įvertinimas jai suteikė daug džiaugsmo. Gimnazistės manymu, egzaminai yra ne tik sistemingo mokymosi rezultatas, bet ir laimės dalykas.

Romena sako, kad visus dvylika metų ji sąžiningai mokėsi, todėl daug sėdėti prie knygų prieš pačius egzaminus neteko. „Likus savaitei iki egzamino supranti, kad mokytis reikėjo visus dvylika metų, o ne paskutines dienas, kurios jau nebeišgelbės“, - atvirauja gimnazistė.

Nors mokykloje visi dalykai Romenai sekėsi gerai, bet labiausiai patiko mokytis lietuvių kalbos bei istorijos. „Gal todėl, kad turėjau nuostabius šių dalykų mokytojus, kurie sugebėjo sudominti, klasėje sukurdavo draugišką atmosferą ir pamokų metu buvo ne tik mokytojai, bet ir diskusijų dalyviai bei žmonės, kurie, iškilus klausimams ar sunkumams, tuoj pat padėdavo juos išspręsti, - atvirauja abiturientė, nepanorusi išduoti savo ateities planų. - Tegul tai lieka paslaptis.“

 

Diana atvirauja, kad po egzaminų laukė aukšto žinių įvertinimo, tačiau ko jau ko, o šimtuko ji nesitikėjo. Taip jau sutapo, kad mėgstamiausias dalykas mokykloje ir buvo biologija, todėl ji dažnai dalyvaudavo įvairiose olimpiadose ir konkursuose. Matyt, papildomas domėjimasis šiuo dalyku ir lėmė, kad jos biologijos žinios buvo įvertintos šimtuku.

Pati abiturientė mano, kad taip gerai išlaikyti egzaminus jai padėjo sistemingas mokymasis visus dvylika metų. Todėl Diana prisipažįsta, kad ruošiantis egzaminams ilgai sėdėti prie knygų nereikėjo, užteko tik viską pasikartoti.

Ir ne veltui jos biologijos žinios buvo įvertintos šimtuku - savo ateitį Diana sieja su medicina, todėl tikisi, kad ją lydės sėkmė ir stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, esantį Kaune.


Nei vienas šimtukininkas tokio aukšto įvertinimo nesitikėjo. Jie dvylika mokslo metų mokėsi sistemingai. Ateinančioms kartoms patarė mokslų neapleisti, kad nereikėtų sau ir kitiems teisintis, jog pritrūko tik vienos nakties.

Tarptautinis užsienio kalbų egzaminas 100 taškų buvo pripažintas dar dviems Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviams: Dariui Mažeikai (anglų kalba) ir Ingai Mačiulskaitei (vokiečių kalba).