Asta GVILDIENĖ
Rajono savivaldybės Socialinės apsaugos ir sveikatos komiteto narių vizito Griškabūdžio bendruomenėje metu, pagaliau išdrįsta atvirai prabilti ir apie nemokamo maitinimo skyrimo spragas. Vis dažniau pastebima tendencija, kad nemokamą maitinimą gauna ir tie moksleiviai, kuriems iš tiesų jis nepriklausytų.
Nuotr. A.Makūnienė piktinosi, kad prieš šventes prie nemokamo maitinimo dalijami dideli varškės sūreliai, parduotuvėje kainuojantys beveik tris litus, buvo, tiesiogine to žodžio prasme, ištaškyti į sieną.
Daugiau nei pusė valgo nemokamai
Rajono savivaldybės Socialinės apsaugos ir sveikatos komiteto narių vizito Griškabūdžio bendruomenėje metu, pagaliau išdrįsta atvirai prabilti ir apie nemokamo maitinimo skyrimo spragas. Vis dažniau pastebima tendencija, kad nemokamą maitinimą gauna ir tie moksleiviai, kuriems iš tiesų jis nepriklausytų.
Nuotr. A.Makūnienė piktinosi, kad prieš šventes prie nemokamo maitinimo dalijami dideli varškės sūreliai, parduotuvėje kainuojantys beveik tris litus, buvo, tiesiogine to žodžio prasme, ištaškyti į sieną.
Daugiau nei pusė valgo nemokamai
Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius informavo, kad šiuo metu nemokamą maitinimą gauna 2278 mokiniai – tai daugiau nei pusė visų rajono švietimo įstaigas lankančių vaikų (šiuo metu bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 4391 moksleivis). Socialinės paramos mokiniams įstatymas skelbia, kad mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (t.y. 525 Lt). Šeimos vidutinės mėnesio pajamos nemokamam mokinių maitinimui gauti apskaičiuojamos pagal trijų kalendorinių mėnesių pajamas iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio. Tačiau ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai neparodo visų savo pajamų ir gerai gyvenančių šeimų vaikams būna išreikalautas nemokamas maitinimas.
Nevertina to, ką gauna
Pasak Griškabūdžio gimnazijos socialinės pedagogės Auksės Makūnienės, nemokamą maitinimą mokykloje gauna net 243 iš 389 moksleivių. Jos manymu, turėtų gauti tik 50 – 60 proc. „Matau, kiek maisto išmeta mokiniai, gaunantys nemokamą maitinimą, ir kaip suvalgo viską tie, kurie pietus nusiperka už pinigus, - kalbėjo A.Makūnienė. – Prieš šventes buvo dalijami dideli varškės sūreliai, parduotuvėje kainuojantys beveik tris litus. Teko pačiai valyti sienas, į kurias jie buvo, tiesiogine to žodžio prasme, ištaškyti. Kyla klausimas: kodėl mes tokiems vaikams kišam nemokamą maitinimą per prievartą? Juk jiems jo akivaizdžiai nereikia.“ Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius prisiminė, kaip su nuostaba žvelgė į kelią, kuris veda į gimnaziją – jis visas nuo stotelės buvo nusėtas... nepatikėsite... apelsinais. „Galvojau, gal kam iš krepšio išbiro, - teigė jis. – Pasirodo, mokykloje prie nemokamo maitinimo dalijo. Pikta, kad tėvai nedirba ir rūpinasi tik pašalpomis bei produktų daviniu, o vaikai auga nevertindami to, ką gauna, nežino, kiek kas kainuoja.“
Praverstų didesnė kontrolė
Tokie dalykai negali būti toleruojami. Nemokamas maitinimas skiriamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Taigi parama turi atitekti tiems, kam labiausiai jos reikia. Jeigu vaikai tik prakanda bandelę ir ją numeta, o pietus ima tik todėl, kad „priklauso“ ir ištaško į kampus, matyt, jie nėra alkani. Yra daug tėvų, kurie legaliai dirbdami ir nedaug uždirbdami, iš valstybės negauna paramos, nes uždirba galbūt tik dešimčia litų daugiau, o savo pajamų nerodantys apsukruoliai išsirūpina kompensacijas, pašalpas sau ir savo vaikams. Šie išsipasakoja, kad šeimoje perkama viskas, ko tik širdis geidžia, o valgo veltui. Ši problema turėtų būti sprendžiama ir čia praverstų paprasčiausiai didesnė kontrolė. Tarybos narės Violetos Simonavičienės teigimu, tai ne vaikų problema. „Į mokyklas jau atėjo ta vaikų karta, kurių tėvai niekada nedirbo, - tvirtino ji. – Tai ko norėti iš vaikų – jie taip užaugę. Posakis, kad „darbas ištiesina žmogų“ yra tikrų tikriausia teisybė, nes tie, kas nedirba – nieko negali sukurti.“
Viešai nekalbama
Prakalbus apie nemokamai gauto maisto nevertinimą, į sienas ištaškytus sūrelius, prakąstas ir išmestas bandeles, apelsinais nuklotą kelią, rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė patikino, kad tokie atvejai jai nėra žinomi. „Kad vaikai visko nesuvalgo, nes galbūt to patiekalo nemėgsta – girdėjau, - teigė V.Pranckevičienė. – Tačiau, kad mėtomas maistas, tokios informacijos neturiu. Gal tai tik pavieniai atvejai?“ Neoficialiais duomenimis, atvejų, kad maistą išmeta tie mokiniai, kurie gauna nemokamą maitinimą, o viską suvalgo tie, kurie už pietus susimoka patys, yra kiekvienoje mokykloje, tik apie tai viešai nekalbama, kad nenukentėtų mokyklos įvaizdis. Paradoksas - visi viską žino, bet nieko nesiima. Sprendimas būtų labai paprastas – sugavus maisto mėtytojus, nutraukti jiems nemokamo maitinimo skyrimą. Kam kišti, jei jie nėra alkani?