Praėjusių metų rudenį paskelbta žinia, kad maždaug 14 tūkst. vaikų Lietuvoje nelanko mokyklos, šokiravo ne vieną šalies gyventoją. Mūsų rajonas taip pat buvo ne išimtis – pernai buvo ieškota 156, šiemet jau 170 „dingusių“ vaikų.

 

 

Pasak rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Demeniaus, net 170 mokyklos nelankančių vaikų „išlindo“ švietimo informacinių technologijų centrui palyginus gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo ir mokinių registro duomenis. Praėjusiais metais savivaldybės Švietimo ir sporto bei Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai ir socialiniai darbuotojai, ieškodami, kur yra kiekvienas mokinys, kodėl nelanko mokyklos, ką veikia, išsiaiškino, kad net 129 vaikai yra su tėvais emigravę į užsienį. „Mūsų Švietimo ir mokslo ministerija teigia neturinti galimybės susisiekti su kitų šalių švietimo institucijomis, kad išsiaiškintų, ar išvykęs į užsienį vaikas ten mokosi, ar ne, - tvirtino G.Demenius. – Todėl tikslių duomenų apie jų mokymąsi neturime.“ Tačiau, kaip rodo patirtis, vis tik vaikai užsienio šalyse mokosi. Kiekvienais metais po keletą vaikų iš įvairių užsienio šalių grįžta tęsti mokslų mūsų rajono mokyklose.

Švietimo ir sporto skyriaus vyresniojo specialisto teigimu, nereikia gąsdintis, kad „dingusių“ vaikų skaičius šiemet didesnis. „Pagal įstatymą mokiniai privalo mokytis iki 16 metų, o mums pateiktame sąraše surašyti visi mokyklos nelankantys asmenys iki 18 metų, - kalbėjo  G.Demenius. – Be to, čia priskaičiuoti ir tie mokiniai, kurie pernai buvo pažymėti kaip išvykę gyventi į užsienį. Būtų logiška, vieną kartą įrašius, kad vaikas kartu su tėvais emigravo, todėl ir nesimoko Lietuvoje, kitais metais tų pačių asmenų neįtraukti į „dingusiųjų“ sąrašą. Gal Informacinių technologijų centre dirbantiems specialistams atrodo, kad tie vaikai jau iš užsienio grįžo ir sėdi namuose, nesimoko mokykloje. Įdomus požiūris. Kasmet į nelankančiųjų sistemą turiu įvedinėti tas pačias pavardes ir tą pačią informaciją apie juos.“  Kažkodėl atsiųstame sąraše yra pavardės mokinių, kurie tikrai mokosi rajono mokyklose, bet yra įtraukti į „dingusiųjų“ sarašą, o Švietimo ir sporto skyriui gerai žinomi, mokyklos nelankantys ir 16 metų neturintys vaikai, čia nefigūruoja. Švietimo ir sporto skyriaus specialistas nežino, kaip tai komentuoti, bet panašu, kad kažkas nelabai kruopščiai ir atsakingai atlieka savo darbą. Jis stebėjosi, kad šiemet sąraše atsirado ypač daug „dingusių“ mokinių, kurie mokosi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, esančioje Jurbarko rajone.  

Paskutiniais statistiniais duomenimis, vienas vaikas nesimoko, nes turi neįgalumą, vienas nesimoko, nes dirba, šeši – nesimoko, nes neturi motyvacijos. Visiems jiems jau suėję po 16 metų, todėl pagal šiandieninius įstatymus jie jau gali patys nuspręsti, ar tęsti mokslus, ar ne. Net 146 vaikai su tėvais emigravę į užsienį.

Pasak G.Demeniaus, visos institucijos – pradedant pačiomis mokyklomis, taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, socialiniais darbuotojais, psichologais – nuolat stebi situaciją, lankosi socialinės rizikos šeimose, rūpinasi, kad vaikai lankytų mokyklas. Su tais, kurie praleidžia daugiau nei 50 proc. pamokų – atskira kalba. Jie svarstomi mokyklų Vaiko gerovės komisijose.

Ateityje rengiamasi tobulinti gyvenamosios vietos deklaravimo sistemą, kad tokių „dingusių” vaikų mūsų šalyje nebūtų. Todėl ir norima įpareigoti tėvus deklaruoti vaikų išvykimą iš šalies arba informuoti, su kuo ir kur jie pasilieka. Vyriausybė jau svarsto pasiūlymus, kaip spręsti šią „dingusiųjų“ problemą.