Praėjusiame tarybos posėdyje turėjo būti patvirtintas geltonųjų autobusiukų tvarkos aprašas, tačiau kilus diskusijų lavinai šis klausimas atidėtas. Tad aiškios pavėžėjimo tvarkos nėra, o tai, kad mokiniai lanko mokyklas ne pagal gyvenamąja teritoriją – vieša paslaptis.

 

Dar komitetų posėdžiuose, svarstant klausimą dėl geltonųjų autobusiukų naudojimo tvarkos aprašo, kilo nemažai diskusijų ir neaiškumų. Jų netrūko ir tarybos posėdžio metu, tad galiausiai klausimą nuspręsta atidėti ir jį priimti tik išdiskutavus ir išsiaiškinus iki galo.

Rajono meras Juozas Bertašius aiškino, kad jei būtų priimtas siūlytas sprendimo projektas, sugriūtų dabar egzistuojanti tvarka ir tai paliestų faktiškai visas rajono mokyklas. „Mes nepriversime mokinių grįžti į savo teritorijos mokyklas. Tai aktualu faktiškai visoms mokykloms. Su klausimo priėmimu reikėtų neskubėti, nes patys tokią tvarką turėsime įgyvendinti“, - mintimis dalijosi meras. Jis pasisakė už tai, kad sprendime reikėtų įrašyti nuostatą, kad priimta tvarka galiotų nuo rugsėjo pirmosios. Tiesa, ir praėjusiais metais savivaldybė patvirtino tvarką, kad mokiniai gali būti vežami tik iki artimiausios mokyklos. Akivaizdu, kad ne viena ugdymo įstaiga į tai numojo ranka. Juk kiekvienas vaikas – tai mokinio krepšelio lėšos. Jau seniai ne paslaptis, kad norint išgyventi, išsilaikyti, lėšos ir mokinių skaičius yra patys svarbiausi. Taigi galbūt suprantama, kad nenorėdamos sunykti mokyklos bando pritraukti ne tik savo teritorijos mokinius.

Vienose daugiau, kitose mažiau yra 1-8 klasių moksleivių, kurie lanko mokyklą ne pagal gyvenamąją teritoriją ir į mokyklas jie nemokamai vežiojami geltonaisiais autobusiukais. Pavyzdžiui, gerdžiūniškiai renkasi ne Kriūkų vidurinę, o Lukšių V. Grybo gimnaziją ir pan. Būtent pastarojoje gimnazijoje yra didžiausias skaičius ne savų, o emigravusių 1-8 klasių moksleivių. Toks mokinių emigravimas ypač nepriimtinas tarybos nariui Zenonui Ulkei. Jis pripažįsta, kad mokiniai turi teisę rinktis mokyklą, tačiau, jei jis lanko ne artimiausią pagal gyvenamąją vietą, į ją turėtų vykti ne už valstybės, o už savo pinigus.

Tad mokinys į mokyklą galėtų ir turėtų vykti viešuoju transportu. Čia vėlgi atsiremiama į kitą, Transporto lengvatų įstatymą, pagal kurį mokiniams, į ugdymo įstaigą važiuojantiems iki 40 km, transporto išlaidos turi būti kompensuojamos. Esmė ta, kad rajone nėra nė vieno atvejo, kad mokiniams tektų važiuoti didesnį nei įstatyme numatyta atstumą, tad visiems važinėjimo išlaidos turi būti kompensuojamos. Svarbiausia, kad sutaptų maršrutas vienkartiniame bilietėlyje su nurodytu mokinio pažymėjime. Tokia tvarka turėtų būti taikoma nuo naujųjų mokslo metų. Tikėtina, kad iki rugsėjo 1 dienos bus susitarta ir dėl geltonųjų autobusiukų naudojimo tvarkos, kuri bus ne „popierinė“, bet realiai taikoma.

„Draugo“ inf.