Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 320 rajono abiturientų (viso 23 226). Egzaminą išlaikė 89,38 proc. laikiusiųjų. Nepasisekė 34 rajono moksleiviams – jie egzamino neišlaikė, tačiau praėjusį penktadienį, pakartotinės sesijos metu, turėjo galimybę laikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Neoficialiomis žiniomis, į jį atvyko ne visi kandidatai.

 

Maksimalų 100 balų įvertinimą gavo penki rajono abiturientai: trys - iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos, vienas – iš Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos, vienas – iš Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos. 31 abituriento žinios buvo įvertintos nuo 86 iki 99 balų, 141 – nuo 36 iki 85 balų, 109 – nuo 16 iki 35 balų.    

„Vienintelis privalomas lietuvių kalbos valstybinis egzaminas šiais metais – pakitęs, teigė viena iš dvylikos valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbus Alytuje taisiusių rajono mokytojų - gelgaudiškietė Danutė Aniulienė. -  Jame nebeliko teksto suvokimo užduoties, reikėjo parašyti 500 žodžių (pernai 400 žodžių) rašinį. Per egzaminą buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio temos („Kodėl pasauliui reikia maištininkų?“ ir „Ar atlaidumas silpno žmogaus bruožas?“) ir dvi literatūrinio rašinio temos („Kokį Lietuvos mitą kuria skirtingų epochų rašytojai?“ ir „Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje“). Tad skirtingo lygio mokiniai turėjo galimybę pasirinkti sau priimtinesnę temą ir atskleisti savo gebėjimus. Prie kiekvienos temos buvo pateikti septyni privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso. Vienu nurodytu autoriumi privaloma remtis rašant samprotavimo rašinį, dviem – rašant literatūrinį rašinį. Norint išlaikyti egzaminą šiemet reikėjo surinkti 15 taškų.“

„Visada, kai įvedama kažkas naujo, būna stresas, galbūt todėl tiek daug moksleivių ir neišlaikė privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, - kalbėjo ne vienerius metus valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbus taisanti Lukšių Vinco Grybo gimnazijos mokytoja Stasė Burkšaitienė. – Šiemet laikiusieji egzaminus buvo vertinami pagal naują – kriterinę  vertinimo sistemą. Iki šiol galiojusi norminė vertinimo sistema reiškė, kad šimtukus gauna 1 proc., geriausiai tais metais išlaikiusiųjų, o visų kitų abiturientų balai priklausydavo būtent nuo tų geriausiai išlaikiusiųjų.“

Pasak S.Burkšaitienės, dažniau moksleiviai rinkosi samprotavimo temas. „Literatūrinį  rašinį rašė vienetai. Man asmeniškai neteko skaityti. Mano manymu, išėmus iš egzamino teksto suvokimo užduotis liko mažiau objektyvumo, nes rašinys visada yra subjektyvesnis“, - teigė lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbų vertintoja. Mokytoja, taisydama šių metų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbus, pastebėjo, kad vaikai labai neraštingi, kad nėra pakankamai susipažinę su privalomų autorių kūriniais, todėl ne vienas moksleivis juos tiesiog pritempinėjo prie temos.

D.Aniulienės teigimu, aukštais balais ji įvertino mažai rašinių. „Gal mums tik taip pasitaikė, kad gavome silpnesnių, nemokančių argumentuoti moksleivių darbus, - teigė ji. – Sakyti, kad perskaitėme eilę labai gerų darbų, šiemet tikrai negalime. Mokinių raštingumas nesiskyrė nuo pernykščių – buvo ir labai raštingų, ir beraščių. Jei mokinys, darantis daug klaidų, rizikuoja laikyti valstybinį egzaminą, kartais jam ir nepasiseka.“ Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino vertintojos manymu, naujovė, kai mokinys rašinyje privalo remtis pasirinktinai vienu arba dviem nurodytais autoriais, labai teisinga. „Gali parašyti gražiausią darbą, tačiau, jei nesiremi nei vienu autoriumi, egzaminas įvertinamas nuliu ir laikomas neišlaikytu, - aiškino D.Aniulienė. – Vis tik tai yra lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas ir mokinys turi parodyti ne tik kalbos, bet ir literatūros  žinias.“