Vasario 1 dieną Šakių „Varpo“ vidurinė mokykla, galima sakyti, baigė savo pirmąjį renovacijos etapą. Tačiau po išorės sienų apšiltinimo, šilumos punkto ir vėdinimo bei apšvietimo sistemų modernizavimo, ji liko pusiau skusta, pusiau lupta – tiesiog verkiant reikalingas vidaus patalpų remontas ir aplinkos sutvarkymas.

 

 

 

Po Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos pastato išorinių atitvarų šiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo, elektros ir santechnikos sistemų pakeitimo, mokyklos vidus liko apgailėtinos būklės.  Mat, pasak Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams Gintauto Bendoraičio, vykdant renovaciją, buvo galima atlikti tik tuos darbus, kurie prisideda prie šilumos taupymo: elektros ir apšildymo sistemų modernizavimas, karšto vandens vamzdyno ir vėdinimo sutvarkymas. Tačiau projekte nebuvo numatytas nei sienų, kuriose buvo iškirstos ertmės elektros laidams, ar grindų, po kuriomis eina karšto vandens vamzdynai, sutvarkymas. „Viskas buvo tik užtinkuota ir uždažyta, todėl šiandien mokykla – lyg velykinis margutis, - apgailestavo G.Bendoraitis, rodydamas kitokios spalvos „žemėlapius“, likusius po renovacijos. – Keičiant šalto vandens vamzdynus ir kanalizaciją, vėl reikės sienas iš naujo griauti, o buvo galima viską padaryti vienu metu. Tačiau nieko nepadarysi - tokia tvarka.“

Direktoriaus pavaduotojo teigimu, jei viskas, kas numatyta taip vadinamame antrajame renovacijos etape, bus įvykdyta, tai mokyklos problemos išsispręs daugeliui metų. Gegužės 30 dieną rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pritarti ir siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai įtraukti į 2014 – 2016 metų valstybės investicijų programą projektą „Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos vidaus patalpų modernizavimas ir lauko gerovės atstatymo darbai“ bei finansuoti jį iš rajono savivaldybės biudžeto, skiriant iki 20 proc. lėšų nuo bendrosios projekto vertės.  Remontuoti tikrai yra ką. Pasižvalgius po mokyklą, į akis krenta jau savo amžių atitarnavusios „popierinės“ kabinetų ir rūbinių durys, į kurias jau beveik neina ir naujos spynos įdėti, sugedus senajai, apšepusios rūbinių sienos ir pertvaros. Be to, būtina sutvarkyti ir mokyklos prieigas: lauko apšvietimą, šaligatvius, aikštelę priešais mokyklą, kur vyksta daugelis renginių. Tuo pačiu planuojama įrengti ir lauko stebėjimo kameras. Paskaičiavus, susidaro 3,5 mln. litų suma. Mokyklos išorės apšiltinimo renovacija kainavo beveik 4 mln. litų, nes dar buvo papildomai pridėta mokyklos tualetų sutvarkymui. „Ateinančiais metais dar nieko nereikia tikėtis – taip greitai finansavimo, ko gero, negausime, - svarstė G.Bendoraitis. - Tačiau 2015 ir 2016 metais, manau, ledai pajudės.“

Aprodydamas atliktus darbus, direktoriaus pavaduotojas ypač džiaugėsi modernia sporto ir aktų salių vėdinimo sistema, aktyviu žaibolaidžiu, kapitališkai suremontuota mokyklos virtuve, kuri atnaujinta nuo sienų iki naujų stalų ir maisto gaminimo įrangos. Pasak jo, su elektros ir šildymo sistemos modernizavimu  taip pat jokių problemų nekilo. „Skaudžiausia vieta – mokyklos fasadas, išlipintas akmens masės plytelėmis, - atviravo G.Bendoraitis. -  Jį darė kokios šešios įmonės. Mat laimėjusi projektą įmonė gali pasisamdyti subrangovų. Rytinei pusei pretenzijų neturiu, tačiau nuo pietų ir vakarinės sienos jau po pirmosios žiemos pradėjo byrėti plytelės. Buvo pakeista apie 30 plytelių. Bėda ta, kad kai kurios skiriasi savo atspalviu – šviesesnės ir jau matyti, kad yra lopyta. Ne veltui sakoma, kad reikia pirkti visas vienos partijos, nes jos turi skirtingus atspalvius.“ Pašnekovo manymu, panašu, jog visa esmė bus technologijų nesilaikyme – juk ir klijai tie patys, ir plytelės tos pačios, o vienur laiko, bet kitur - ne. Atidžiau įsižiūrėjus į sieną, matosi, kad yra atšokę dar keletas plytelių, kurios vieną dieną ištikš į šaligatvį. Gerai, kad šiuo metu jau prasidėjo moksleivių atostogos – mažesnė tikimybė, kad nukris kam nors ant galvų. Rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, kurio idėja ir buvo pirmąjį mokyklos aukštą išlipinti akmens masės plytelėmis, nusiteikęs optimistiškai. „Jei ir nukris dar kokia plytelė, tai yra net penkerių metų garantinis laikotarpis – statybininkai atvažiuos ir sutvarkys, - kalbėjo jis. – Dar praėjo tik viena žiema. Iš karto pulti, kad padaryta nekokybiškai – negalime. Beveik visi darbai, galima sakyti, buvo atlikti žiemos laiku. Palaukime dar metus – tada galėsime daryti išvadas. Liūdniau, kad prie tokio projekto neduodama pinigų vidaus patalpų sutvarkymui, dėl ko mokykla liko pusiau skusta, pusiau lupta.“

Ar pajuto mokykla renovacijos naudą? Ar sutaupė šilumos ir elektros energijos sąnaudų? Juk projekto tikslas – įgyvendinti tinkamas energijos taupymo priemones, kurios leistų sumažinti ne tik energijos sąnaudas, bet ir pagerintų mokyklos pastato patalpų mikroklimato sąlygas bei padidintų pastato ir jo atskirų dalių bei inžinerinių sistemų ilgaamžiškumą. „Apšiltinus pastato sienas ir cokolį, rekonstravus ir modernizavus šilumos punktą ir visą šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemą, šilumos sutaupėme daug, tačiau elektros išlaidos išaugo, - atviravo G.Bendoraitis. – Gal todėl, kad pasijungė galingi vėdinimo sistemos varikliai, gal, kad prisidėjo keletas naujos įrangos virtuvėje? Vandens sunaudojome taip pat daugiau, nes suremontavus tualetus padidėjo kriauklių ir unitazų skaičius.“ Viskas būtų lyg ir gerai. Tačiau bėdą direktoriaus pavaduotojas mato lėšų apkarpyme. Mat po renovacijos mokykla jau turėtų daugiau sutaupyti ir jai mažinami pinigai, skirti komunikacijų išlaidoms padengti. Tad, jei už elektrą mokykla mokės daugiau, o kompensuojama bus mažiau, augs įsiskolinimas.  

Mokykloje naujai išvedžiota ir priešgaisrinė sistema. Ji, G.Bendoraičio manymu, reikalinga tik dokumentaliai, pagal taisykles - šiandien be jos nepriduotume jokio statybos objekto. „Tačiau tai didelis pinigų plovimas, - įsitikinęs direktoriaus pavaduotojas. -  Sumontuoti 286 davikliai klasėse, o kur dar koridoriai ir rūbinės. Darbas milžiniškas, o ar ilgam. Šiuolaikinis jaunimas toks, kad nepaspaudęs avarinio jungiklio, pro šalį nepraeis. Sudaužė stikliukus, išdraskė. Rugsėjo pirmomis dienomis priešgaisrinė signalizacija kaukė dieną naktį, nespėjome junginėti. Todėl ji dabar neveikia. Vos užkabinus naujus radiatorius, jų viršutinės grotelės buvo nuplėštos ir sulankstytos į klaustukus. Kai kur nudraskyti ir elektros jungikliai. Kažkam niežtėjo nagai – nulaupė, o kur dabar tokius pat nupirkti? Reikės pakeisti kitais.“ Sunku patikėti, kad mokiniai nevertina tos gerovės, kuri dėl jų pačių yra sukuriama. Kitų rajono mokyklų koridoriuose įrengti sėdmaišiai, pakabinti televizoriai. Ir niekam nekyla noras, ką nors sugadinti. Gal iš tikrųjų, kur mažiau demokratijos, ten daugiau tvarkos.