Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis, pasak ministro Dainiaus Pavalkio,  bus siekiama didesnį dėmesį skirti studijų kokybei ir padaryti jas prieinamesnes jauniems žmonėms.

 

Viena iš numatomų naujovių – aukštųjų mokyklų sutartys su valstybe. Aukštoji mokykla ir švietimo ir mokslo ministras sutartį pasirašytų trejiems metams. Šioje sutartyje būtų išdėstyti aukštosios mokyklos strateginiai tikslai, ištekliai, moksliniai tyrimai ir meninė veikla, studijų kryptys, mokymosi visą gyvenimą veiklos ir kt. Sutartys užtikrintų aukštojo mokslo veiksmingumą, reikalingų specialistų rengimą. Iš esmės būtų stiprinama aukštųjų mokyklų vidinė kokybė. Studijų programos būtų vertinamos ir akredituojamos ne rečiau kaip kartą per septynerius metus.

Studijų sistemoje atsirastų lankstesnės studijų formos, – trumpojo ciklo trumposios studijos (short cycle). Tai būtų dvejų metų į praktinę veiklą orientuotos studijos kolegijose. Universitetuose atsirastų profesinė magistrantūra (60 kreditų). Tikslinis studijų finansavimas išliktų, jis būtų taikomas tik aukštesnių kursų studentams. Dėl studijų finansavimo siūlomos trys alternatyvos. Pirmoji – būtų pagerintos studentų skolinimosi sąlygos studijų kainai padengti. Paskolas, suteikiamas studentams, administruotų ne komerciniai bankai, o Valstybinis studijų ir mokslo fondas, jų grąžinimas būtų siejamas su pajamomis. Taip pat siūloma atsisakyti studijų stipendijų privačiose aukštosiose mokyklose.

Kitas siūlymas – už studijas mokėtų tik tie studentai, kurie turėtų akademinių skolų. Fiksuota įmoka universitetuose būtų 2400 Lt per metus, o kolegijose – 1800 Lt. Šis siūlymas iš valstybės pareikalautų papildomų lėšų, maždaug 40 mln. litų per metus. Trečioji alternatyva – visiems studentams įvesti vienodą studijų įmoką. Tačiau tokiu atveju reikėtų keisti Konstituciją, kurios 41 straipsnis nurodo, jog gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Pakeitimų tikslas – užtikrinti visiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams vienodą prieinamumą, kurio neribotų finansinės kliūtys.

Po Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų pristatymo Seime vyko diskusija, į kurią gyvai įsitraukė aukštųjų mokyklų dėstytojai, Seimo nariai, studentai. Žvelgiant plačiau, iki 2020 metų Europai reikės dar 16 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. ES yra numačiusi tikslą iki 2020 metų pasiekti, kad aukštąjį išsilavinimą būtų įgiję bent 40 proc. jaunų žmonių. Lietuvoje jau dabar yra 48,3 proc. įgijusių aukštąjį išsilavinimą, todėl keliamas Lietuvos tikslas turėtų būti orientuotas į studijų kokybės gerinimą ir atitikimą darbo rinkai.
Diskusijos su visuomene dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų bus tęsiamos.

„Draugo“ inf.