Asta GVILDIENĖ

Rajono savivaldybės Socialinės apsaugos ir sveikatos komiteto narių vizito Griškabūdžio bendruomenėje metu, pagaliau išdrįsta atvirai prabilti ir apie nemokamo maitinimo skyrimo spragas. Vis dažniau pastebima tendencija, kad nemokamą maitinimą gauna ir tie moksleiviai, kuriems iš tiesų jis nepriklausytų.

Nuotr. A.Makūnienė piktinosi, kad prieš šventes prie nemokamo maitinimo dalijami dideli varškės sūreliai, parduotuvėje kainuojantys beveik tris litus, buvo, tiesiogine to žodžio prasme, ištaškyti į sieną.

Daugiau nei pusė valgo nemokamai

Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius informavo, kad šiuo metu nemokamą maitinimą gauna 2278 mokiniai – tai daugiau nei pusė visų rajono švietimo įstaigas lankančių vaikų (šiuo metu bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 4391 moksleivis). Socialinės paramos mokiniams įstatymas skelbia, kad mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jei vidutinės bendrai gyvenančių  asmenų pajamos per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (t.y. 525 Lt). Šeimos vidutinės mėnesio pajamos nemokamam mokinių maitinimui gauti apskaičiuojamos pagal trijų kalendorinių mėnesių pajamas iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio. Tačiau ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai neparodo visų savo pajamų ir gerai gyvenančių šeimų vaikams būna išreikalautas nemokamas maitinimas.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pirmadienį grupės „Žiburio“ gimnazistų bei kviestinių svečių būrelyje vyko diskusija apie alternatyvius Šakius. Politikai, dalindamiesi asmenine patirtimi, išsakė savo nuomonę, kas turėtų kurti jaunimui patrauklius Šakius, kad vis daugiau jaunų žmonių sugrįžtų į savo gimtąjį kraštą.

Nuotr. J. Požela pabrėžė, jog kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie savo krašto gerovės kūrimo.  

Pirmadienį Šakių „Žiburio“ gimnazijos informacijos centre vyko rajono tarybos nario Martino Eimučio inicijuota konferencija „Alternatyvūs Šakiai“. Susitikti su vienos klasės jaunimo būriu atvyko Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, merą vaduojanti Rima Rauktienė, Šakių rajono savivaldybės tarybos narys, Sveikatos ir socialinės politikos komiteto pirmininkas Darius Mikelionis. Pamokos trukmės konferencijoje nestigo įkvepiančių, saldžiais žodžiais padailintų šnekų.  

Asta GVILDIENĖ

Antrus mokslo metus Lietuvoje vykdomas kūrybiško mokymosi projektas „Kūrybinės partnerystės“ skelbia naujos – „Pokyčių mokyklų“ programos pradžią. Trisdešimt „Pokyčių mokyklų“ dalyvių šiais mokslo metais atrinktos iš 40 paraiškas pateikusių, pernai „Tyrinėjančių mokyklų“ programą įgyvendinusių, mokyklų. Tarp jų sėkmė nusišypsojo ir Gelgaudiškio vidurinės mokyklos bei Griškabūdžio gimnazijos bendruomenėms.

Nuotr. Projekto „Kūrybinės partnerystės“ praktikai M.Gaubas, kuruojanti mokytoja R.Murauskienė, A.Jasaitytė – Čeburiak, K.Buožytė ir I.Puišytė padės įgyvendinti gelgaudiškiečių lūkesčius būti kūrybiškesniems, keistis ir įgyti naujų potyrių.

Pasak projektą administruojančios Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Lilijos Ūsienės, trisdešimtyje Lietuvos mokyklų bus įgyvendinami plačią mokyklos bendruomenę apjungiantys projektai, kuriais siekiama ugdyti vaikų kūrybiškumą, skatinti mokyklų ir kūrėjų bendradarbiavimą. „Pokyčių mokyklų“ programa yra žymiai platesnė savo apimtimi už iki šiol vykdytus „Tyrinėjančių mokyklų“ projektus. Besimokydami drauge su kuriančiais praktikais – įvairių mokslo, meno ir kūrybos sričių specialistais – vaikai ir mokytojai įsitraukė į kūrybiškas veiklas, įgijo daugiau tolerancijos ir lankstumo, išmoko išklausyti ir pasisakyti, daugelis įsivedė savitas tradicijas, kurių laikosi iki šiol.

Sieną su Rusija saugančioje Kudirkos Naumiesčio užkardoje apsilankę Šakių  „Varpo“ vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai buvo supažindinti su pasieniečių darbu.  Gražų reginį  jiems padovanojo ir vokiečių aviganė Nora.

Pirmadienį vykusios ekskursijos metu VSAT Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos pareigūnai svečiams pristatė savo padalinio veiklą. Užkardos vadas Dainius Stepšys papasakojo  mokiniams apie pasieniečių darbą, jų naudojamas priemones, dažniausiai išaiškinamus pažeidimus prie valstybės sienos ar pasienio ruože. Užkardos vadas  priminė ir pagrindinius reikalavimus asmenims, kai šie patenka į pasienio ruožą.  

Vyresnių klasių moksleiviams papasakota ir apie galimybes mokytis ir įgyti pasieniečio profesiją.  Be to, D. Stepšys moksleivius informavo apie Kudirkos Naumiesčio užkardoje pernai įkurto jaunojo pasieniečio būrelio veiklą.

Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos auklėtiniai apžiūrėjo tarnyboje naudojamą ginkluotę, technines bei transporto priemones, kitą pasieniečių įrangą. Užkardos kieme gerų emocijų  svečiams padovanojo  tarnybinės vokiečių aviganės Noros pasirodymas. Keturkojė  pademonstravo bendrojo paklusnumo programą ir puikiai vykdė  kitas savo šeimininko komandas.

Asta GVILDIENĖ

Savarankiškas mokymasis namuose Švietimo ir mokslo ministerijos leidimu šalyje vykdomas nuo 2003 metų. Tačiau mūsų krašte tai nėra alternatyva valstybinei švietimo sistemai, kas labai populiaru užsienio anglakalbėse šalyse, kur patys tėvai namuose gali mokyti savo vaikus.

Moko tik mokytojai

Pasak rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Demeniaus, praėjusių metų birželio mėnesį patvirtinti nauji mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo pakeitimai mokymąsi namuose leidžia tik dėl labai rimtų priežasčių: ligos, patologinės būklės,  specialiųjų ugdymosi poreikių ir t.t. Tačiau apie mokymąsi namuose, kai tėvai moko savo vaikus, jis nėra girdėjęs. „Nuostatai aiškiai apibrėžia pavienio mokymosi formų organizavimo būdus, - teigė jis. – Tai individualus mokymas, kai mokinį namuose moko atvykstantys pas jį dalykų mokytojai. Taip pat savarankiškas, kai mokinys pats mokosi, tik mokykloje jam suteikiamos mokytojų konsultacijos. Be abejo, ir vis populiarėjantis, bet kol kas mūsų rajone nevykdomas nuotolinis būdas. Šio mokymo būdo praėjusiais metais labai siekė Gelgaudiškio vidurinė mokykla, tačiau dėl mokyklų tinklo reformos jiems nepavyko to įteisinti.“

Sausio 7–8 dienomis Seime posėdžiavo praėjusių metų rudenį išrinktas naujas Lietuvos mokinių parlamentas (LMP). Mūsų rajonui jame atstovavo Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dešimtokė Gerda Bilskytė.

Nuotr. Gerda Bilskytė (pirmoji kairėje) dirbo kartu su kitais Marijampolės regiono LMP atstovais.

Bendradarbiaudamas su Lietuvos mokinių parlamentu Seimas tikisi prisidėti prie Lietuvos mokinių demokratinio gyvenimo įgūdžių formavimo. Per dvylika veiklos metų Lietuvos mokinių parlamentas tapo stipriu jaunimo politikos kūrėju ir partneriu, atstovaujant moksleivių nuomonę ir interesus įvairiose darbo grupėse, sprendžiant laisvalaikio, kokybiško ugdymo, sveikatos klausimus. Be to, LMP daugeliui tapo puikia lyderių mokykla, nes kadenciją baigę mokinių parlamento atstovai toliau aktyviai veikia neformaliojo ugdymo srityje, kuria projektus, bendradarbiauja su jaunimo organizacijomis ir valstybinėmis institucijomis.

Baigiantis pirmajam mokslo metų pusmečiui situacija rajono švietimo įstaigose nedžiugina. Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Demenius stveriasi už galvos – sausio 3 dienos duomenimis iš rajono mokyklų išvyko net 49 vaikai.

Rugsėjį mokyklų duris pravėrė 4433 mokiniai, o šių metų pradžioje jų  liko 4391. Jei priešmokyklinukų ir ikimokyklinukų skaičius sumažėjo tik po du, tai bendrojo ugdymo mokyklose įvyko didesni pokyčiai – sumažėjo 42 vaikais: 22 išvyko į užsienį, devyni - į kitų rajonų švietimo įstaigas, aštuoni nutraukė mokslą, vienas mirė, devyni perėjo mokytis į Marijampolės profesinio rengimo centrą. Daugiausiai, net devyniais mokiniais, sumažėjo Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos bendruomenė. Iš Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos išėjo septyni, o iš Lukšių Vinco Grybo gimnazijos – šeši mokiniai. Po keturis vaikus išlydėjo Gelgaudiškio vidurinė mokykla, Griškabūdžio gimnazija, Kidulių ir Paluobių pagrindinės mokyklos bei Žvirgždaičių progimnazija. Kitos mokyklos pokyčių nepajuto – atsisveikino su vienu ar dviem mokiniais. Nemaža migracija vyko po rajono  bendrojo ugdymo mokyklas – mokyklą rajono ribose pakeitė net 28 mokiniai. Tuo tarpu į rajono švietimo įstaigas atvyko tik septyni mokiniai: vienas sugrįžo iš užsienio, šeši – atsikėlė iš kitų šalies rajonų. Taigi, santykis visai nedžiugina. Septynis kartus daugiau vaikų išvyko negu atvyko. Prognozės liūdnos, nes net 22 vaikai emigravo į užsienį.