Kaip padėti pasiklydusiam paaugliui?

Šakių rajono apylinkės teismas inicijavo susitikimą su rajono savivaldybės atstovais, socialiniais darbuotojais ir pedagogais, visuomeninėmis organizacijomis. Buvo ieškota bendradarbiavimo būdų tarp institucijų ir spręstas klausimas – kaip padėti nusikalsti linkusiems paaugliams.

Nuotr. Diskusiją inicijavo (iš kairės) Šakių rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja Laura Kleinytė, teisėja Judita Sungailaitė, psichologė Kristina Savickaitė, rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja Lina Antanaitienė.

Teismas nepilnamečiams dažniausiai skiria įvairias auklėjimo priemones ir įpareigoja būti namie nustatytu laiku, mokytis, nesilankyti viešose vietos, kurios gali neigiamai veikti nepilnamečio elgesį. Tačiau Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė akcentavo, kad teisėjai, priimdami nuosprendžius ir parinkdami tam tikras teismo priemones, susiduria su informacijos stoka apie visuomenines organizacijas, kurios galėtų padėti paaugliams. Teismas, priimdamas nuosprendį ir atleisdamas nepilnametį nuo atsakomybės, galėtų jį nukreipti į tų organizacijų vykdomas programas. Pasak L. Antanaitienės, taip bendradarbiaujant pavyktų pasiekti bendrą rezultatą, kad nepilnametis negrįžtų į teismo suolą.

„Teisėjams pamačius nepilnamečius teisiamųjų suole visuomet kyla minčių, ar viską padarė atsakingos institucijos, mokykla, tėvai, kad to vaiko nereiktų išsiųsti į socializacijos centrus ar koloniją. Dalelę atsakomybės už paauglio netinkamą elgesį turėtų prisiimti visuomenė: galbūt kažkur parodytas abejingumas, nepamatyta, kokioje šeimoje jis augo, nepastebėta, kai jam reikėjo pagalbos. Su paaugliais reikia dirbti iki teismo, o teismas turėtų būti paskutinė priemonė“, – įsitikinusi teisėja Judita Sungailaitė.

Ne bausti, o auklėti

Šakių atviro jaunimo centro vadovė Edita Beržvinskaitė kvietė institucijas bendradarbiauti ir nemotyvuotą savirealizacijos erdvės nerandantį jaunimą nukreipti pas juos. E. Beržvinskaitė informavo apie du šiuo metu vykdomus projektus: „Atrask save“ ir „Saugok sveikatą, kol jaunas“. Jų metu bus taikomi įvairūs metodai, skatinantys jaunuolių motyvaciją dirbti ir mokytis, didinantys pasitikėjimą savimi, atsakomybę bei padedantys labiau pažinti save. Bet jaunimo centras nežino, kur tokio jaunimo ieškoti, prašo seniūnijų pagalbos, o teismas, probacijos tarnyba nieko nežino apie tokias programas, kad galėtų į jas nukreipti paauglius.

„Vaiko netinkamas elgesys atsirado ne per vieną dieną. Jei vaikui kažko trūksta, jis skelbia SOS signalą, bet į tai dažniausiai laiku nesureaguojama. Tad norint pasiekti rezultatų, reikia vaikui pakeisti aplinką“, – išsitikinusi Dalia Kasperavičienė, Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro psichologė.

Nežinojo dauguma susirinkusių ir apie rajono savivaldybės patvirtintas 25 neformaliojo vaikų švietimo programas, kuriose galbūt savo vietą rastų ir nemotyvuotas jaunimas.

Kas gali padėti paaugliui?

Probacijos tarnybos specialistė Edita Matusevičienė yra įsitikinusi, kad pirmiausia visuomenė turėtų pakeisti požiūrį į nuteistą paauglį.

Pasak teisėjos J. Sungailaitės, kiekvienas iš mūsų gali padėti paaugliui. Ji mano, kad galėtų atsirasti savanoriai, kurie yra paaugliams autoritetai. Jie galėtų tiesiog paėmę už rankos nuvesti vaiką pas psichologą, įtraukti jį į visuomeninę veiklą. Probacijos pareigūnė E. Matusevičienė paminėjo, kad per ketverius tarnybos gyvavimo metus buvę tik du savanoriai. Pasak E. Matusevičienės, paaugliams reikalingas žmogus, kuris jam būtų draugas, globėjas.

Tad kas galėtų būti tuo globėju, savanoriu? Gal seniūnijų socialiniai darbuotojai, pedagogai, tėvai? Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos socialinė darbuotoja Asta Meškutė įsitikinusi, kad mokyklų pedagogai, auklėtojai kratosi šios papildomos veiklos. Galbūt, mąsto ji, tam paaugliui reikia nepažįstamo žmogaus arba bendraamžio. Abejingi čia lieka kartais ir tėvai, sakydami „išvežkit tą vaiką kuo greičiau“.

Susitikimo dalyviai pripažįsta, kad jaunimui ypač trūksta veiklos vasarą. Lukšių seniūnas Vidas Cikana pakvietė į Zyplių dvare organizuojamas katalikiško jaunimo stovyklas. Seniūnas įsitikinęs, kad vaikams labiausiai reikia tėviškos ir motiniškos šilumos.

Taip pat susitikimo metu buvo priminta, kad Gelgaudiškyje, Slavikuose, Plokščiuose veikia atviros jaunimo erdvės, kuriose veiklos gali rasti kiekvienas jaunuolis bet kuriuo metų laiku.

Kur išsiųsti nepilnametį?

Nepilnamečio nusikalstamas elgesys yra svarstomas mokyklose, rajono vaiko gerovės komisijoje – siekiama padėti klystančiam vaikui. Kai tai nepasiteisina, tenka pritaikyti kitokias priemones. Probacijos tarnybos specialistė E. Matusevičienė informavo, kad šiais metais rajone yra probuojama 13 nepilnamečių, iš jų trys merginos. Probacijos tarnyba užtikrina nuosprendžio vykdymą, kurį paskiria teismas: prižiūri nepilnametį, kontroliuoja jo elgesį. Tiesa, statistika rodo, kad, palyginus su suaugusiais, nepilnamečiai pakartotinai nusikalsta 15 proc. dažniau.

Didžiulę patirtį darbe su jaunimu turintis Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas sako, kad kai visi nuleidžia rankas, tai paauglius atsiunčia pas juos, ir niekas neklausia, ar paaugliai  to nori. Direktorius teigia, kad jo vadovaujami globos namai jau tapo perauklėjimo įstaiga, bet pasidžiaugė, kad per vienuolika metų į teismą dėl globotinių kreipėsi tik keletą kartų.

Teisėja J. Sungailaitė įsitikinusi, kad paaugliai socializacijos centruose, pataisos namuose geros patirties neįgyja, ten sužino visokių būdų, kaip apgauti žmogų, ir šią patirtį parsiveža į mūsų visuomenę.

Pasiklydęs paauglys

Paauglystės amžius yra sudėtingiausias ir svarbiausias laikotarpis. Pasak Kauno apygardos teismo psichologės Kristinos Savickaitės, rizikos faktorių nusikalsti yra daug: elgesio emociniai sutrikimai, šeimoje naudojama psichologinė agresija ir fizinės bausmės, jei paauglys augo šeimoje, kur yra buvę vykdomi nusikaltimai. Taip pat įtakos turi bendraamžių grupės, ypač paauglio atstūmimas mokykloje, per televiziją rodomas smurtas. Jei paauglys negali pritapti prie visuomenės, bendraamžių, jis nelanko mokyklos arba pašalinamas iš jos, atsiranda laisvo laiko ir jis save realizuoja nusikalstamoje veikloje. Pasak psichologės, suaugę turi prisiimti visišką atsakomybę už probleminius vaikus, kuriems reikalinga profesionali pagalba, specialios programos, visuomenės dėmesys.