Nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu...

„Nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu...“ – taip teigia psichologai. Šeima yra pirmasis institutas, galintis paskatinti nusikalstamo elgesio užuomazgas, pirmoji socialinė struktūra, perteikianti tam tikrus elgesio modelius. Lapkričio 20d. Šakių rajono apylinkės teismas pakvietė į konferenciją „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros naujovės“, kurioje kalbėta apie jaunus žmones, linkusius nusikalsti, bei jų užimtumą mūsų rajone.

Konferenciją pradėjusi Šakių rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja Lina Antanaitienė pasidžiaugė gausiai į konferenciją susirinkusiais įvairių institucijų, dirbančių su nepilnamečiais vaikais, turinčiais elgesio sunkumų, atstovais.

„Teismas yra galutinė instancija, padedanti tašką nepilnamečio vaiko, linkusio nusikalsti, gyvenime. Tačiau mes norime, kad darbas su tuo vaiku, iki jis ateis iki mūsų instancijos, būtų atliktas tinkamai ir efektyviai. Toks gausus dalyvių būrys rodo, kad rajone yra pakankamai institucijų, asmenų, bendruomenių, dirbančių su nepilnamečiais vaikais. Šios konferencijos tikslas – sužinoti vieniems apie kitus daugiau, o mums, teisėjams, įsitikinti, kad tikrai viskas buvo padaryta iki tol, kol byla dėl vidutinės priežiūros taikymo vaikui atsidūrė pas teisėją ant stalo“, – kalbėjo L. Antanaitienė.

Paaiškinsime, kad vaiko minimalios priežiūros priemonė – tai vaikui taikomas įpareigojimas, kurį vykdant vaikui teikiama švietimo, psichologinė pagalba, socialinės priežiūros ir kitos paslaugos, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą.

Kokios institucijos dirba rajone su nepilnamečiais ir jaunimu? Pirmieji apie save pasakojo Atviro jaunimo centro atstovai. Darbuotoja Gintarė Grockytė teigė, kad šio centro lankytojai – jaunimas iki 29-erių metų – turi galimybę saugiai leisti laisvalaikį, įsitraukti į įvairias veiklas – žiūrėti filmus, šeimininkauti virtuvėje, žaisti žaidimus, dalyvauti žygiuose ir kita. G. Grockytė akcentavo, kad su jaunimu būtent per tokius žaidimus užsimezga glaudesnis ryšys.

„Bet tai nėra privaloma. Kiekvienas jaunuolis atėjęs gali rinktis – dalyvauti ar ne kažkokioje veikloje, ar lankytis centre tam tikromis valandomis. Mes tiesiog suteikiame saugią erdvę, kurioje jie gali susirinkti, bendrauti su bendraamžiais ar susirasti naujų draugų. Ypatingą dėmesį skiriame mažiau motyvuotam jaunimui“, – kalbėjo centro darbuotoja.

Įdomia patirtimi apie vieno nepilnamečio integraciją į bendruomenę pasidalijo Voniškių kaimo bendruomenės centro pirmininkas Tautvydas Šukys. Jis pasakojo, kad apskritai jaunimas į jų bendruomenę įsijungia nuo mažens, kartu su tėvais dalyvaudamas talkose, renginiuose. Šioje bendruomenėje taip pat vieną mėnesį socializavosi jaunuolis, kuris įsijungė į aplinkos tvarkymą. T. Šukys pripažino, kad iš pradžių jaunuolis buvo aktyvus ir motyvuotas, vėliau ši veikla jam šiek tiek pabodo, jaunuolis pradėjo simuliuoti.

„Manau, kad mums bendruomenėje dar trūksta patirties ir praktikos, taip pat žmogaus, kuris su tokiu jaunuoliu galėtų dirbti. Reikėtų ir didesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, mes turėtume žinoti, koks darbas laukia mūsų, ko iš mūsų tikisi institucijos, pasiuntusios socializuotis žmogų į bendruomenę. Tokius klausimus išsprendus, manau, kad jaunas žmogus galėtų integruotis į bendruomenę ir siekti tobulėjimo“, – kalbėjo T. Šukys.

Kokią pagalbą paaugliams siūlo psichologinė tarnyba, kalbėjo rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Gintarė Janarauskaitė. Pasak jos, 12–17 metų paaugliams yra siūloma socialinių įgūdžių programa „Tiltai“, kurios metu suteikiama žinių apie psichologinius paauglystės ypatumus, vyksta praktiniai užsiėmimai, kurių metu siūloma paaugliams pereiti penkis simbolinius tiltus.

„Kiekvieną dieną mes priskaldome akmenų, bet ką iš jų statome? Tiltą ar sieną? Statyk tiltus... kasdien... neatsiribok sienomis“, – citavo programos moto psichologė.

Kita konferencijoje kalbėjusi psichologė teigė, kad dažnai tėvai nuo visų problemų yra nusišalinę, ji bandė paanalizuoti, kaip tėvus aktyviau įtraukti.

„Vaikas gimsta – jis kaip švarus popierius lapas. Aišku, dominuoja genai, bet visa kita – tai tėvų, aplinkos indėlis. Šiandien kalbame apie vaikus, linkusius nusikalsti. Nė vienas vaikas nesielgia blogai, jei jis nesijaučia blogai. Pripažinkime, kad nuovargis, įtampa ir laiko trūkumas – šiandien visiems pažįstami išgyvenimai. Niekas neturi laiko nei įsiklausyti į save, nei išklausyti kitų, ypač vaikų. Todėl siūlau gyventi dialoge su kitais“, – sakė psichologė Aušra Jakavičienė.

Ji pristatė programą „Mokykla tėvams ir auklėtojams“, kurios tikslas suaugusius mokyti konstruktyviai bendrauti su vaikais, kurti pagarbius tarpusavio santykius. A. Jakavičienė pasakojo, kad dalyvaudami programoje ir atlikdami pratimus tėvai dažnai pasijaučia patys vaikais ir tuomet suvokia, kaip jaučiasi tam tikrose situacijose jų vaikai. Programą praeiti siūloma ir pedagogams.

Psichologė Zita Skaisgirienė kalbėjo apie mažiau žinomą temą – apie motinos įtaką vaiko psichikos susiformavimui. Ir akcentavo, kad tam tikrą programą reikėtų vykdyti ir besilaukiančioms mamoms, nes dažnai jos nežino, kaip elgtis su ką tik gimusiu kūdikiu, kuomet formuojasi jo psichinės struktūros.

Konferencijos dalyviai taip pat buvo supažindinti su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimais bei reikalavimais, kreipiantis į teismą dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Patirtimi apie pagalbą Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre pasidalijo šios įstaigos atstovai.