Šakių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Ščajevas perspėja gyventojus, kad augalinės kilmės atliekas deginti galima, bet tik sugrėbtas į krūvas ir tik tokiu atveju, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. Deginti atliekas galima ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, o jų deginimas turi būti nuolat stebimas. Gaisrininkai primena, kad draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) nendres, žolę, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Taip pat draudžiama augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose. Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijoje nustato pačios. Draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Ugniagesiai įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, o pasistengti juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus.
Už neatsakingą elgesį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 230 eurų. Juridiniams asmenims ar kitiems atsakingiems asmenims bauda gali būti nuo 60 iki 300 eurų. Be to, priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
„Draugo“ inf.
Dalė iš Griškabūdžio:
