Į gaisrą skubėję gelbėtojai strigo pusnyse

Tikras stebuklas, kad iš uždūminto namo vidurnaktį sugebėjo išbėgti iš miegų pabudusi 87-erių metų senolė – gaisras jos akyse per kelias minutes prarijo du jos namus. Didžiausias iššūkis ugniagesiams gelbėtojams buvo privažiuoti užpustytu keliuku iki gaisravietės – sodyba yra nutolusi nuo pagrindinės gatvės per pusę kilometro, o kelias į ją buvo užpustytas. Šįkart iš pusnių teko vilkti ir gaisrines, ir medikų brigadą.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, po antros valandos, Duobiškių kaime už Pušų gatvės esančioje atokesnėje sodyboje gyvenanti 87-erių metų senolė, pajutusi dūmų kvapą, nuėjo pažiūrėti, kas dedasi – pravėrusi kito kambario duris pamatė uždūmintą patalpą, o pati išskubėjo lauk. Netrukus senos statybos pastatas paskendo liepsnoje, o senolė vienmarškinė, prisiglaudusi prie ūkinio pastato stebėjo, kaip dega jos viso gyvenimo turtas. Pagalbos pati išsikviesti negalėjo, nes telefonas liko viduje. Po to, kai prieš keletą metų mirė pensininkės sūnus, senutė toje sodyboje gyveno viena, bet ja rūpinosi dažnai čia užsukantys kiti artimieji.

Pirmieji gaisro pašvaistę pastebėjo artimiausi kaimynai iš Pušų gatvės ir tik tada buvo iškviesta pagalba. Kaimynai patys nubėgo į sodybą. Žmonės suprato, kad lauko keliuku, kuris po paskutinio pustymo nebuvo nustumdytas, tikrai neprivažiuos jokia pagalba, nes sniego jame beveik iki kelių, tad nubėgo ieškoti traktoriaus. Pamatę sušalusią senolę, kaimynai iškvietė ir medikus, deja, jų automobilis užklimpo jau pradžioje keliuko, kuris veda nuo pagrindinės gatvės į sodybą. Pirmasis gaisrinis automobilis pats vos ne vos privažiavo iki sodybos, o antrasis traktoriaus tempiamas jau važiavo per laukus. Visas tarnybas per pusnynus traukė ir su traktoriumi vilko vietos gyventojas Arūnas Šuopys. Senolę ugniagesiai iki greitosios nutempė su rogėmis ir ji netrukus buvo išvežta į ligoninę. Pensininkė buvo tik sušalusi ir išsigandusi, todėl jau šeštadienį iš ligoninės išleista namo.

Kai į sodybą atbėgo pirmieji kaimynai, gyvenamasis medinis namukas, kuriame ir gyveno senjorė, degė atvira liepsna. Kaimynai sako, jog senutė jiems prisipažino, kad dar norėjo pagrįžti į kambarį ir pasiimti neseniai gautos pensijos.

„Laimei, ji to nedarė, nes būtų likusi viduje, o mes kai atbėgom, namuko vidus jau degė, nebūtume galėję įlįst į vidų“, – apie nakties įvykius gaisravietėje pasakojo kaimynai.

Nuo užsidegusio seno namuko netrukus liepsnos persimetė į kitą namą, kuris buvo vos už pusantro metro nuo senojo. Naująjį namą senolės šeima statėsi daug metų, tačiau iki galo jis nebuvo įrengtas, jame niekas negyveno. Naujasis namas buvo karkasinis, apkaltas plastikinėmis dailylentėmis, stogas uždengtas skarda, tačiau po gaisro teliko tik medinis apdegęs rėmas ir vietomis susilydžiusi skardinė stogo danga. Senoji troba sudegė visiškai – iš jos teliko kaminas. Gaisro liudininkai atviri: „Baisiausia žiūrėti, kai dega namai, o padėti nieko negali.“

Į įvykį iš viso buvo išvykę trys gaisrinės, tačiau gelbėjimo darbus sunkino nepravažiuojamas keliukas ir tai, kad pagalba buvo iškviesta gana vėlai, kai liepsnos jau buvo gerokai įsisiautėjusios sename mediniame name. Gaisro priežastys dar tiriamos.