Smurtas gali būti visoks, o blogiausia, kai jo niekas nepastebi

Smurtas artimoje aplinkoje – dažniausiai pasitaikanti smurto forma, o į tokius pranešimus šiandien policijos pareigūnai skuba dažniausiai. Apie tai, kaip atpažinti tokį smurtą, kur kreiptis pagalbos, nuotoliniame susirinkime pasakojo Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė.

Anot pareigūnės, kad smurtas artimoje aplinkoje, deja, opi problema, rodo net skaičiai.

„Per tiek metų, kiek mes kovojame su smurtu artimoje aplinkoje, žmonėms sunkiausiai buvo suprasti, kaip čia pasidarė taip, kad dabar tai, kas vyksta šeimoje, staiga pasidarė valstybės reikalas, kaip už visokius tokius negerumus šeimoje pradėjo bausti. Kaip taip atsitiko, kad tai pasidarė nusikalstama veika?“ – kalbėjo bendruomenės pareigūnė.

Vėliau ji pridūrė, kad teko nemažai įdėti įdirbio bendraujant su žmonėmis, vykdant įvairias prevencines priemones, padedant įsisąmoninti, kad smurtas yra nusikaltimas, o ne norma. Karantininis laikotarpis parodė, kad smurto nesumažėjo, priešingai – tos bėdos visuomenėje niekur nedingo, jos yra ir labai gilios. Anot pareigūnės, vien per praėjusius metus rajono policija gavo 551 pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Iš to skaičiaus 142 atvejais pradėta ikiteisminiai tyrimai. Tyrimų mažai pradėta, anot A. Mockevičiūtės, dėl labai įvairių priežasčių – susitaiko smurtautojai su aukomis, apsigalvoja iki atvykstant policijai, pakeičia nuomonę ir sako „mes tik susistumdėm“. Deja, didžioji dalis nukentėjusiųjų vis dar yra moterys. Šiais metais vien sausio mėnesį dėl smurto artimoje aplinkoje mūsų rajone gautas 61 pranešimas ir tik septyniais atvejais iš jų pradėta ikiteisminiai tyrimai. Daugiausiai konfliktavo sugyventiniai, o 29 asmenys, kurie sukėlė konfliktą, buvo apsvaigę. Daugiausiai apie smurtą praneša irgi moterys (sausio mėnesį pranešė 26-ios). Pasak pareigūnės, liūdniausia, kad ir apie smurtą pranešančios moterys būna neblaivios (sausį iš minėtų atvejų 14-ka tokių).

„Sakoma, kad alkoholis nėra smurto priežastis, bet kaip mes matome savo darbe, tai yra terpė tam smurtui atsirasti“, – sako A. Mockevičiūtė.

Pareigūnė pamini, kad yra ir vadinamų „etatinių“ pranešėjų, kurie, kaip juokauja policijos pareigūnai, mušasi „iš meilės“, o išėję į visuomenę vaidina idealias šeimas, bet šeimos viduje vyksta gana rimti konfliktai, apie kuriuos niekas nesužino.

 Be fizinio smurto, yra ir kitų smurto būdų: psichologinis smurtas, kai žmogus žeminamas, užgauliojamas, ekonominis smurtas, kai vyksta antrosios pusės išlaidų kontroliavimas arba draudimas pačiam užsidirbti. Taip pat yra seksualinis smurtas, apie kurį itin mažai kalbama, pradedama mažai ikiteisminių tyrimų. Visus šių smurto rūšių požymius bendruomenės pareigūnė A. Mockevičiūtė pristatė su pavyzdžiais iš savo darbinės patirties, paaiškino, kaip reikia identifikuoti smurto formas. Pareigūnė patarė fiksuoti psichologinio smurto atvejus įvairiais įrenginiais, rinkti įrodymus, nes dėl šio smurto retai būna ikiteisminiai tyrimai pradedami, nes trūksta įrodymų.

 „Vykstama papildomai, pakartotinai į šeimą, bendraujama su auka atskirai, suteikiama galimybė aukai papasakoti, kaip buvo iš tikrųjų, jeigu ji patiria spaudimą“, – aiškina A. Mockevičiūtė.

Visais smurto atvejais pranešama policijos ir Specializuotam pagalbos centrui (mūsų rajonas priklauso Marijampolės zonai), o jeigu yra vaikų – informacija apie smurto atvejį persiunčiama Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Didžioji dalis smurto aukų bijo likti vienos, be išlaikytojo ir dėl kitų priežasčių. Pareigūnė pataria bet kokį smurtą patiriančioms aukoms apie tai bent jau pasikalbėti su Specializuoto pagalbos centro specialistais, numeriu 8 700 55 516, o jeigu kyla reali grėsmė, nebijoti kreiptis ir visais kitais pagalbos telefonais.

Šakių bendruomenės pareigūnė A. Mockevičiūtė žada šia tema, kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, kalbėti nuotolinių seminarų metu, o pasibaigus karantinui – ir per gyvus susitikimus su bendruomenių nariais, kad kuo didesnė grupė žmonių atpažintų smurtą.