Konkursas atskleidė, kur gyvena geriausi kaimynai

kulikauskai
Policijos organizuojamo „Kaimynų kaimyno“ konkurse iš penkiolikos nominantų daugiausiai komisijos balų pelnė ir nugalėtojais tapo Linos ir Romo Kulikauskų šeima iš Sutkų kaimo, Kriūkų seniūnijos. Asmeninio archyvo  nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Kaimyno nepasirinksi, tačiau laimė tiems, kurie gerus kaimynus tiesiog turi. Kad tokių žmonių rajone yra, jau antrus metus galima suprasti iš policijos organizuojamo „Kaimynų kaimyno“ konkurso. Kaip ir pernai, šiais metais taip pat iš įvairių rajono kampelių skriejo gražiausi pasakojimai apie šalia gyvenančius geradarius.

Gegužės 28 d. – Europos kaimynų diena. Ta proga Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė jau antrus metus iš eilės organizavo „Kaimynų kaimyno“ konkursą, į kurį aprašymus atsiuntė penkiolika pilietiškų rajono gyventojų, aprašę kaimynystėje gyvenančias ir gerus darbus darančias šeimas. Visų istorijų herojai nusipelno pagarbos ir padėkų už tuos darbus, kuriuos jie kasdien daro dėl savo bendruomenės žmonių. Konkurso nugalėtojus išrinko aštuonių asmenų komisija, kurią sudarė policijos padalinių vadovai, bendruomenių centrų asociacijos, rajono žiniasklaidos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai. Susumavus komisijos narių balsų rezultatus, paaiškėjo, kad daugiausiai balų pelnė ir nugalėtojais tapo Linos ir Romo Kulikauskų šeima iš Sutkų kaimo (Kriūkų sen.). Anot bendruomenės pareigūnės A. Mockevičiūtės, nuo jų keletu taškų atsiliko Tomo ir Jurgitos Kilikevičių šeima iš Žvirgždaičių bei Žilvinas Lebedžinskas iš Lekėčių. Bendruomenės pareigūnė žada susisiekti su nugalėtojais ir visus konkurso dalyvius pakviesti į kaimynų pagerbimo popietę.

Iš 15-kos aprašymų gausiausiai į šį konkursą atsiųsta istorijų iš Kriūkų seniūnijos. Apie nugalėtųjų šeimą atsiųstame aprašyme rašoma taip: „Nagingi, darbštūs, nuoširdūs, paprasti, visad pasiruošę padėti, patarti, pasirūpinti. Buria bei savo darbais įkvepia ir kitus bendruomenės narius. Savo  kaimyniškumu tiesiog verčia visus daugiau šypsotis, būti aktyvesniais, geresniais  žmonėmis bei yra tikras pavyzdys visai Sutkų bendruomenei. Tai aktyvūs, išradingi  ir be galo geros širdies žmonės.“

Anot istorijos autorių, L. ir R. Kulikauskų šeima niekuomet nepasakys žodžio „ne“ – ir elektrą išvedžios, ir vandenį įves, ir prie namų remonto padės.

„Kai sudegė kaimyno namas, tuoj patys atskubėjo ir kitus subūrė talkon, padėjo paruošti kitą trobą gyvenimui – išplovė, išvalė, parūpino reikiamus baldus.  Kartais tiesiog neina suprasti, kaip jie viską spėja, iš kur imasi tiek jėgų ir nepavargsta. Dar ir prie Sutkų parapijos darbų prisideda, bažnyčią tvarko ir prižiūri. Nors tiek užimti, bėgantys ir lekiantys darbuose, bet visuomet su šypsena veiduose. Tiesiog Dievo dovana turėti tokius gerus kaimynus“, – šiltai apie nugalėtojus atsiliepia istorijos autoriai.

Iš Kriūkų seniūnijos sulaukta ir daugiau gražių istorijų apie vertus pagarbos kaimynus – negailima pagyrų ir Kriūkų Nemuno gatvės gyventojai Daivutei Štolcienei. Moteris, anot istorijos autorių, rūpinasi senoliais ir padeda nepasiturintiems. Dar viena nominantė iš Kriūkų – Dalytė Sutkaitienė, kuri, anot teksto autorių, „visus gerus darbus daro tyliai, nenorėdama atkreipti kitų dėmesio“, yra verta pagarbos, rami, nuoširdi, paslaugi, darbšti ir atsidavusi savo bendruomenei. Taip pat iš šios seniūnijos atsiųstas pasakojimas apie tos pačios seniūnijos Pajotulių kaimo geradarius Virginiją ir Remigijų Sutkus, kurie apibūdinti kaip paslaugūs ir darbštūs šio kaimo gyventojai.  

Džiugu, kad vietos gyventojai pastebi ir vertina aktyvių seniūnaičių veiklą – šiais metais į konkursą atsiųsti du aprašymai apie Slavikų seniūnaičius Neringą Žilionienę bei Šilgalių kaimo seniūnaitį Artūrą Stravinską. Geru žodžiu vėl minima Gotlybiškių kaimo seniūnaitė Audra Atažanovienė bei Lekėčių Šilo, Sodų ir Sirvydų gatvių seniūnaitis Ž. Lebedžinskas, kuriam ir komisijos nariai nepagailėjo balų. Tiesa, kai kurių istorijų herojų aprašymai labai kuklūs, nedaugžodžiaujama, tačiau aktyvių seniūnaičių veikla savame krašte žinoma ir be konkurso. Iš Gotlybiškių kaimo sulaukta dar vienos istorijos apie mokytoją Zitą Indriškevičienę. Iš Panovių šįmet atskriejo ilgas, išsamus aprašymas apie aktyvią bendruomenės narę Viliją Išganaitienę, o iš Griškabūdžio – apie Irmą Pavilionienę. Kaip sąžiningas, rūpestingas, darbštus bei atsidavęs kitiems bendruomenės nariams, pasidalinantis su aplinkiniais viskuo, ką turi pats, apibūdintas Nerijus Klimaitis – nominantas iš Barzdų. Jautrų pasakojimą, kaip po vyro netekties išgyventi padeda aplinkiniai kaimynai, atskriejo iš Žvirgždaičių, kur konkursui aprašymą atsiuntusi Rimanta Pranskaitienė su vaikais šiltai atliepia apie Tomo ir Jurgitos Kilikevičių bei Onutės ir Juozo Štrimaičių šeimas. Pasak istorijos autorės, dėka tokių šeimų galima jausti, kad žemė dar sukasi, nors akimirką ji ir buvo išslydusi iš po kojų.

Iš Bedalių kaimo sulaukta istorijos apie gerus darbus darančius Antaną ir Tamarą Valuckus, o girėniškiai į konkursą nominavo Onutę Mureikienę.

„Girėnų kaime gyvena maža moterytė, kuri yra nuoširdi, paslaugi, paprasta, draugiška, visada besišypsanti, visiems padedanti. Nors jau garbaus amžiaus moteriškė, bet visur suspėjanti – su dviratuku apskrieja drauges, nepamiršta jų gimtadienių. Bendruomenėje Onutė pagrindinė pagalbininkė – ji ir talkose dalyvauja, ir prie puodų patalkina. Jau daug metų aktyviai dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose, vąšeliu neria vyžas, talkina prie audimo staklių“, – taip atsiliepia apie girėniškę O. Mureikienę konkursui ją delegavę kaimynai.

Artimiausiu metu konkurso nugalėtojai bus apdovanoti rėmėjų ir organizatorių įsteigtais prizais.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pakanka sporto infrastruktūros rajone?

klausimelis 04 19Arūnė iš Griškabūdžio:

Ne. Griškabūdyje nieko nėra. Mokyklos stadionui reikėtų labai didelio remonto. Ten yra krepšinio aikštelė, bet aš krepšinio nežaidžiu. Atvykdavau pasportuoti į Šakius. Lankiausi baseine ir treniruoklių salėje. Šakiuose reikėtų daugiau dviračių takų, nes nelabai yra kur važiuoti. 

klausimelis 04 19 2

Milda iš Šakių:

Nepakanka. G alėtų būti daugiau. Labai trūksta dviračių takų. Daug metų laukiam dviračių tako Šakiai–Lukšiai. Girdėjau apie Šakių „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukciją. Tikrai reikalingas ir futbolo aikštynas, ir lengvosios atletikos treniruotės, nes kuo daugiau sportuosim, tuo bus geriau.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.