„Karas keliuose“ – viena didžiausių žmonijos problemų. Pagrindine to priežastimi tapo neblaivūs ir neatsakingi vairuotojai bei greičio viršijimas. Didėjantis avarijų skaičius privertė ieškoti būdų, kaip sustabdyti sparčiai kylantį avaringumą. Nuotr. J. Stanaitis džiaugiasi, kad Šakių rajono avaringumas gerokai sumažėjo.
Greičio matuokliai
Siekiant sumažinti avaringumą ir priminti vairuotojams jų atsakomybę kelyje, buvo pradėti statyti stacionarūs greičio matuokliai. Šakių rajone jų yra trys: Lukšiuose, šalia Griškabūdžio ir kelyje tarp Žygėnų ir Kidulių. Šakių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio viršininkas Jonas Stanaitis teigia, kad jie tik šiek tiek palengvino pareigūnų darbą. „Darbo dabar mes turime daugiau, nes darbuotojų, pastačius matuoklius, juk nepadaugėjo“,- šypsosi jis.
Šiuo metu Šakių rajone esantys greičio matuokliai gana kokybiškai nufotografuoja ne tik automobilį, bet ir jį vairavusį asmenį. Pareigūnas pasakojo, kad pirmiausiai tokiu atveju kreipiamasi į automobilio savininką. Pagal įstatymą, jei savininkas nežino ar nenori pasakyti, kas vairavo automobilį, visa atsakomybė krenta ant jo pečių. Dažniausiai tai atsitinka, kai žmogus, pardavęs transporto priemonę, jos nespėja ar negali išregistruoti.
Apskritai, stacionarūs greičio matuokliai – brangi investicija. Todėl už jų sugadinimą yra taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
Neblaivių vairuotojų sumažėjo
Šiais metais, per pirmus keturis mėnesius, Šakių rajone įvyko 50 avarijų, dvylikoje iš jų buvo sužaloti žmonės. Alkoholio vartojimas – bene dažniausia priežastis, dėl kurios įvyksta daugelis avarijų. Tarp sulaikytųjų dažnai pasitaiko ir tokių, kuriems vairavimo teisė apribota arba jos niekada ir neturėjo. „Neretai įkliūna ir neblaivūs jaunuoliai, dažnai neturintys net vairuotojo pažymėjimo“,- pasakojo pareigūnas. Kartais, nors alkotesteris rodo vos kelis dešimtadalius promilės, jaunasis vairuotojas vos pastovi ant kojų.
Jonas Stanaitis džiaugiasi, kad per keletą metų sumažėjo išgėrusių žmonių, sėdančių už automobilio vairo. Jo nuomone, tai atsitiko dėl sugriežtinto įstatymo ir didesnės atsakomybės. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius sulaikyti 53 tokie asmenys (pernai, tuo pačiu metu, jų buvo 60), o dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 6 avarijos. Trijose iš jų buvo sužaloti žmonės. Apskritai, per keturis pirmuosius mėnesius iš 720 išaiškintų pažeidėjų 53 buvo neblaivūs. Pernai jų buvo 60 (iš 443).
Per pastaruosius keletą metų sumažėjo ir avarijose žuvusiųjų skaičius. Paskutiniaisiais metais (2008/2009) Šakių rajone jų buvo vos po penkis, kai tuo tarpu, ankstesniųjų metų vidurkis - gerokai virš 10.
Galime pasidžiaugti gerėjančia situacija mūsų rajone, tačiau, net ir vienas miręs ar nukentėjęs žmogus yra tragedija. Todėl reikia suprasti, kad kelias nėra žaidimo aikštelė. Ar juo labiau – mūšio laukas.
Kas su kuo kovoja?
Europos Komisijos tyrimo duomenimis Lietuvoje kasmet keliuose žūsta virš 200 žmonių, skaičiuojant milijonui gyventojų. Tai 4 kartus daugiau nei Švedijoje, Nyderlanduose ir Maltoje. Pagal šį rodiklį mūsų šalis užima pirmą vietą visoje Europos Sąjungoje ir daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį.
Nors Lietuva – nuo senų laikų karinga tauta, tačiau kyla klausimas, kas ir su kuo gali kariauti kelyje? Juk pagarba vienas kitam ir kultūringumas yra bene svarbiausi dalykai, kurių turi laikytis kiekvienas save, ir kitus, gerbiantis vairuotojas.
Net ir kiti eismo dalyviai: pėstieji, dviratininkai, vadeliotojai privalo vadovautis ne tik visomis Kelių eismo taisyklėmis, bet ir žmogiškosiomis vertybėmis. Juk dažnai avarijos atsitinka ir dėl jų aplaidumo.
Kristina Lenkaitytė
Arūnė iš Griškabūdžio:
