Saulys klausia: Gerb. teisininke. Šiuo metu dirbu, bet darbdavys ketina išleisti ne savo noru nemokamų atostogų 2-3 mėn. Ar dėl to nenukentės socialinė mūsų šeimos pašalpą? Ačiū už atsakymą.

Atsakymas. Gerbiamas Sauly, pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 164 straipsnį atostogos yra 2 rūšių: kasmetinės ir tikslinės. Nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių (kitos tikslinės atostogos yra: nėštumo ir gimdymo; tėvystės; atostogos vaikui prižiūrėti; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti). Nemokamų atostogų trukmę reglamentuoja DK 184 straipsnis, kuris nustato, kad nemokamos atostogos suteikiamos:

1. darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3. moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4. neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5. darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6. darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7. santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8. mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.

Iš to galima teigti, kad DK 184 str. numato ne teisę, o darbdavio pareigą DK 184 str. nurodytais atvejais atostogas suteikti.
Nadezda klausia: Laba diena noriu pradeti vesti vaika i darzeli, jam 1 metukas 9 menesiai, prieziuros atostogos baigsis tik 2012-02-11, ar sodra nenuims motinystes pasalpos? aciu.

Atsakymas. Gerbiama Nadežda, Sodros tinklapyje aiškinama šitaip: jeigu pašalpos gavėjas, įgijęs teisę į šią pašalpą 2011-07-01 ir vėliau, auginantis vaiką kol vaikui sueis vieneri metai, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Apdraustajam, pasirinkusiam gauti motinystės (tėvystės) pašalpą kol vaikui sueis dveji metai, pašalpa nuo vaiko vienerių iki dvejų metų mokama neatsižvelgiant į tai, kad asmuo dirba ir turi draudžiamųjų pajamų. Asmenims, teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijusiems iki 2011-06-30, turintiems draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, abu metus mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas.

Laikoma, kad asmenys, kurie dirba pagal autorines, sporto, atlikėjo veiklos sutartis ar gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą, turėjo pajamų visą mėnesį, jeigu įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės nei MMA, priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams pašalpa mokama neatsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas. Mokant motinystės (tėvystės) pašalpą į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos (skiriant pašalpą, pagal autorinę sutartį gautos pajamos į draudžiamąsias pajamas įtraukiamos, jeigu jos gautos laikotarpiu, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis) bei apskaičiuotos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos už kitą vaiką.
Jovita klausia: Laba diena, norėčiau paklausti, turiu žemės ir noriu stoti i birža ar man reikės mokėti ligoniu kasai pačiai?

Atsakymas. Gerbiama Jovita, Jūsų klausimas nelabai tikslus, tikriausiai turėjote omenyje darbo biržą. Jeigu iš tikrųjų turėjote omenyje darbo biržą, ten Jums turėtų paaiškinti ir dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD)mokėjimo. Klausime rašote, kad turite žemės. Paaiškiname, kad žemės valdytojai moka PSD taip: Asmenys, kurie nedirba pagal darbo sutartis ar kitais pagrindais ir nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir/ar jie nedraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus arba mažesnis kaip 2 europinio dydžio vienetai (toliau – EDV), kas mėnesį moka už save 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės valdytojai, kurių žemės valdos ar ūkio dydis didesnis kaip 2 EDV ir mažesnis kaip 4 EDV, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šie asmenys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kaip žemės valdytojai, kurių žemės valdos arba ūkio dydis nuo 2 iki 4 EDV, moka tuo atveju, jeigu jie nedirba pagal darbo sutartis ar kitais pagrindais ir nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir/ar jie nedraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Šių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės valdytojai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus arba didesnis kaip 4 EDV, moka 9 proc. nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi būti suskaičiuojamos ir privalomai sumokamos kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nuo jų pačių pasirinktos pajamų sumos, bet ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga ir ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamosios pajamos per mėnesį.

Šių asmenų, nepriklausomai ar jie įregistruoti PVM mokėtojai ar neįregistruoti PVM mokėtojais, įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Hamletas klausia: Sveiki, situacija: Tėvai gyvena vieno miestelio mokyklai priklausančiame bute jau 21 metus. Butas priklauso mokyklai. Atskiras įėjimas. Atskira šildymo sistema. Gyvena nuo 1990m. Mama dirba mokytoja, todėl ir gavo leidimą tam bute gyventi. Visą tą laiką ir dabar moka simbolinę nuomą, kaip nuomininkė + mokesčiai. Aišku, per 20 metų viduje ir remontą ne kartą darėme, ir sienas šiltinome, ir vamzdynus, bei elektrą per naują tvarkėme. Gi, negyvensi apsileidęs, tačiau kapitalinio gi nedarysi, nes butas gi ne tavo. Buvo laikas kai žiemą per stogą bėgo, gerai, kad paskui atėjo laikas kad mokyklai stogą keitė, tai ir mūsų butui pakeitė tuo pačiu. Va taip visus 20 metų. Mama sako, tiksliai nežinanti koks buto statusas, gal tarnybinis, ta prasme pagal ją kol dirbi tol gali jame gyventi, o kai nebedirbi.... tai turi eiti lauk. Mama tuoj bus pensinio amžiaus, dar dirba mokykloje, tačiau bijo atsisakyti dirbti, kad nepasakytų "eik lauk". Noriu paklaust i ar galima kažkaip teisiškai sutvarkyti, kad mama būtų savininke to buto? Kur kreiptis? Kaip sužinoti to buto statusą? Galbūt kiek tai bent apytiksliai kainuotų? Klausiau čia vieno pažystamo, kuris daugiau turi patirties tokiuose reikaluose, sakė, kad tokiose situacijose reiktų kreiptis į to rajono švietimo skyrių, nes mokyklos su joms priklausančiais pastatais priklauso jam, jis yra akcininkas ir iš jo reiktų tada pirkti tas akcijas įgijus pirmumo teises jas pirkti, kaip tai padaryti? Iš anksto ačiū už patarimus, nes tikrai nežinau nuo ko pradėti.
Grupė skaitytojų prašo paaiškinti kas tai yra teistumas, kokios jo teisinės pasekmės, kada jis išnyksta.

Atsakymas. Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei. Tai reiškia, kad nei administracinė, nei civilinė, nei drausminė, nei jokia kita atsakomybė nenumato asmeniui tokios teisinės pasekmės, todėl teistumo sąvoka vartojama tik baudžiamojoje teisėje.

Teistumo atsiradimo, trukmės, jo išnykimo bei kitus su teistumu susijusius klausimus reglamentuoja  LR Baudžiamojo kodekso (BK) 97 straipsnis.

Pats teistumas kaip teisinė pasekmė turi dvejopą reikšmę – pirmiausia, jis turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką.

Taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Šias pasekmes sudaro žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai, numatyti mūsų šalies įstatymuose, pavyzdžiui, asmuo, turintis teistumą, o kai kuriais atvejais – net ir išnykus teistumui, negali dirbti tam tikro darbo, eiti tam tikrų pareigų, kt.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos