Skaitytoja Severina B.: „Neseniai virš manęs gyvenantis kaimynas vandeniu užpylė mano butą ir sugadino daiktus. Mano turtas nebuvo apdraustas, todėl pareikalavau, kad žalą atlygintų kaimynas. Pastarasis vengia tai padaryti teigdamas, kad jokios avarijos nebuvo. Kas galėtų patvirtinti avarijos faktą taip, kad toks patvirtinimas būtų patikimas įrodymas teisme?“

Atsakymas.  Patartume šiuo klausimu kreiptis į bet kurį antstolį, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus antstoliai turi teisę teikti paslaugą - faktinių aplinkybių patvirtinimą. Faktinių aplinkybių konstatavimas, dar vadinamas „teisine fotografija“ - labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga.

Kaip rodo praktika, į antstolius dažniausiai kreipiamasi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos vandentiekio ir kanalizacijos avarijos, krovinių trūkumo ar sugadinimo, autoavarijų, statybos broko užfiksavimo ir pan. atvejais.

Rečiau antstoliai kviečiami į akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus  ir pan., kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus.

 
Užfiksavęs daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją, antstolis visa tai aprašo specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Antstoliui pasirašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vienas jo egzempliorius įteikiamas klientui, o antrasis užklijuotame voke saugomas antstolio archyve.

Faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos teismo pavedimu ir privačių fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Fiksuodamas faktines aplinkybes, antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.    

Įstatymų nustatyta tvarka antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal LR Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas rašytiniu įrodymu.

Antstolis dėl šios paslaugos apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį.