Marija A. iš K. Naumiesčio: „Neseniai buvau neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo komisijoje, kuri nustatė tą patį darbingumo lygį, tačiau parašė rekomendaciją, kad man būtų sumažintas darbo valandų skaičius neva dėl to, kad aš darbe nepervargčiau. Kai šią komisijos rekomendaciją pamatė mano darbdavys, jis nedelsdamas sumažino man ¼ etato, nukentėjo mano atlyginimas. Kai dėl etatinio krūvio sumažinimo vėl kreipiausi į komisiją, ten paaiškino, kad komisijos rekomendacija yra tik rekomendacija, darbdavys galėjo krūvio ir nemažinti. Kai šitą persakiau darbaviui, jis paaiškino, kad komisijos rekomendacija jam yra privaloma, už gydytojų rekomendacijų nevykdymą jį galinti nubausti valstybinė darbo inspekcija. Kaip yra iš tikrųjų?“
Atsakymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) savo internetiniame tinklapyje į klausimą „Ar neįgalus asmuo gali dirbti?“ atsako šitaip: „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmusi sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, išrašo ir išduoda asmeniui Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau vadinama – Išvada). Išvadoje yra įvardinti rizikos veiksniai, galintys įtakoti asmens sveikatos būklės pablogėjimą, ir kuriems veikiant asmuo negali dirbti, bei rekomendacija dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką. Informuojame, kad NDNT, priimdama sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, asmens sveikatos būklę vertina ir apribojimus dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustato kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir darbingumo lygio procentus, tačiau konkrečių sąlygų darbo vietai nenustato“.
Manytume, kad toks NDNT aiškinimas yra gana aptakus, o pasakymas, kad rekomendacija yra tik rekomendacija, t.y. neprivaloma, dažnai klaidina žmones.
Mūsų nuomone, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 38 straipsniu „Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos“, kuris sako, kad:
Atsakymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) savo internetiniame tinklapyje į klausimą „Ar neįgalus asmuo gali dirbti?“ atsako šitaip: „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmusi sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, išrašo ir išduoda asmeniui Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau vadinama – Išvada). Išvadoje yra įvardinti rizikos veiksniai, galintys įtakoti asmens sveikatos būklės pablogėjimą, ir kuriems veikiant asmuo negali dirbti, bei rekomendacija dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką. Informuojame, kad NDNT, priimdama sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, asmens sveikatos būklę vertina ir apribojimus dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustato kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir darbingumo lygio procentus, tačiau konkrečių sąlygų darbo vietai nenustato“.
Manytume, kad toks NDNT aiškinimas yra gana aptakus, o pasakymas, kad rekomendacija yra tik rekomendacija, t.y. neprivaloma, dažnai klaidina žmones.
Mūsų nuomone, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 38 straipsniu „Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos“, kuris sako, kad:
„1. Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse.
2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui.“
Taigi, gerbiama Marija, arba Jums reikia tikslinti darbo rekomendaciją, arba sutikti su darbdavio sprendimu.
