Skaitytojas Jonas K. iš Šakių rajono: „Seniūnija atsiunčia apmokėjimui sąskaitas, kuriose įtraukiamos sumos už neatliktus darbus, todėl sąskaitas apmokėdamas tas sumas minusavau. Seniūnija padavė mane į teismą, kuris išdavė įsakymą dėl nesumokėtos sumos išieškojimo. Po kurio laiko antstolių kontora be jokio įspėjimo  areštavo banke mano sąskaitą, iš kurios nurašė teismo priteistą sumą ir dar kažkokias vykdymo išlaidas. Ar teisingai pasielgė antstolių kontora?“

Atsakymas. Iš tikrųjų dažnai priekaištaujama antstoliams, kad skolininkas nieko nežinojo apie savo prievolę, nes negavo antstolio laiško. Tai iš principo neteisingas priekaištas, nes teigimas nieko nežinojus apie skolą neatitinka objektyvios tikrovės, nes iki antstolio veiksmų dar buvo teisminis procesas. Mokėti už antstolio veiksmus tenka tik tada, kai nepasinaudojama galimybe atsiskaityti be antstolio įsikišimo ir jam tenka imtis priverstinio vykdymo veiksmų.

Be to įstatymas numato atvejus, kai antstolių įspėjimas apskritai nereikalingas, pvz. pagal LR Civilinio proceso kodekso (CPK) 661 straipsnį raginimas nesiunčiamas vykdant skubius sprendimus, išieškant alimentus vaiko išlaikymui, vykdant preliminarius teismo sprendimus, taip pat vykdant teismo įsakymus bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo.
Kęstutis L. iš Šakių: „Galvoju įsteigti savo individualią įmonę. Ar galėsiu joje įsidarbinti pagal darbo sutartį, ar turėsiu darbo stažą išeinant į pensiją?

Atsakymas.  Pagal LR Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Darbo sutartis – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu, t.y. vienos šalies teisė yra pareiga kitai šaliai, o šalies pareiga suteikia kitai šaliai teisę. Darbo sutarties sudarymo būtina prielaida yra dviejų šalių - darbuotojo ir darbdavio buvimas. Vienas ir tas pats fizinis asmuo tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi  būti negali.
Jūratė klausia: Sveiki, dirbu UAB parduotuveje kurioje pardavinejam kosmetika, svaros prekes, namu ukio reikmenys, pradzioje dirbome po dvi darbuotojas, kadangi imone taupo pinigus tai kita darbuotoja vis siuntineja i kita parduotuve dirbt.. Dirbu po dvi sav. viena.. dabar jau 2 men. viena.. savitarnoje.. vagys ne karta isnese prekiu prie akiu.. iskvietus apsauga (saugo policija) jie jau buna pabege. Informuoti buvo imones vadovai. Kameru nestato nes jiems per brangu.. Trukumas per 13men. sudaro 1145lt. Ar gali darbdavis reikalauti atlyginimo uz trukumus? Sutartyje parasyta, kad matirialiai atsakingos, bet darbuotojui nebuvo sudarytos normalios darbo salygos patiketu vertybiu saugumui uztikrinti. Vienai darbuotojai stovint prie kasos aparato, tikrai nespes apziureti kas saleje darosi.. Aciu.

Atsakymas: Gerbiama Jūrate, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal LR Darbo kodekso 255 str. darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; Paaiškiname visiškos materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo tvarką. Iki 2010-12-31 visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, – darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

Nuo 2011-01-01 visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
Jolita klausia: Namas yra nupirktas prieš maždaug 16 metų, tačiau žemės dokumentai ir žemė priklauso ankstesniam savininkui. Bobutė, kuri pirko namą sako, jog ją apgavo, kadangi ankstesnė šeimininkė turėjo sutvarkyti jos vardu dokumentus, bet nesutvarkė. Tai ką mums tokiu atveju daryti? Norim susitvarkyti su ta žeme.

Atsakymas. Gerbiama Jolita, paaiškiname, kad žemė, pastatai yra nekilnojamieji daiktai, jų pirkimas-pardavimas galimas tik sudarant sutartį pas notarą.  Būtina žinoti, kad namo pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie namą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta namo vieta atitinkamame žemės sklype. Jeigu sutartyje tokių duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Antras svarbus dalykas – namo pirkimo–pardavimo sutartis turi būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, tik tada ji galės būti panaudota ir sukels atitinkamas teisines pasekmes tretiesiems asmenims.

Pagal Civilinio kodekso 6.394 straipsnį, perkant namą, pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą namą pardavėjas privalo perduoti teises ir į tą žemės sklypo dalį, kurią namas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas namas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti.

Jeigu pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame namas yra, savininkas, tai namą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Tai reiškia, kad nusiperkant tokį namą, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo namo pardavėjas.
Jurgita klausia: Laba diena, važiuojant visuomeniniu transportu su vaiku turinčiu sunkią negalią reiktų mokėti 20 proc. bilieto kainos vaikui ir lydinčiajam asmeniui. Tačiau vaikai iki 7 metų vežami nemokamai. Ar priklauso lengvata lydinčiajam asmeniui vežant 3 metų vaiką su sunkia negalia. O gal reiktų pirkti du bilietus su 80 proc. nuolaida ? Ačiū už atsakymą.

Atsakymas. Gerbiama Jurgita, manome,  kad Jums išsamiausias atsakymas bus Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pacitavimas: „5 straipsnis. Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida

1. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi: 1) asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); 2) asmenys, pripažinti nedarbingais, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);  3) į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);  4) 80 metų ir vyresni asmenys;  5) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pripažinti iš dalies darbingais ar sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;  6) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; 7) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni.

2. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi: 1) asmenys, pripažinti iš dalies darbingais, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II grupės invalidais); 2) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni kaip 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai; 3) nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai; 4) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; 5) asmenys nuo 70 iki 80 metų.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos