Antanas S. iš Šakių rajono: „Dirbdamas Kaune susipažinau su mergina, šiek tiek draugavau. Neseniai ji pareiškė, kad laukiasi nuo manęs vaiko. To negali būti, nes intymių santykių su ja neturėjau. Mergina man grasina teismu dėl tėvystės pripažinimo. Girdėjau, kad daromos kažkokios tėvystės nustatymo ekspertizės, norėčiau apie tai sužinoti smulkiau.“

Atsakymas. Kalbėti apie tėvystės nustatymo bylą teisme yra kiek ankstoka, nes toks ieškinys įmanomas tik vaikui gimus ir kai menamas vaiko tėvas atsisako tėvystę pripažinti.

LR Civilinio kodekso 3.148 straipsnis nustato, kad  pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Jei menamasis tėvas  ekspertizės atsisako, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
Valerijus klausia: Laba diena, labai atsiprašau kad sutrukdžiau jums, gal jus galite atsakyti į kelius man rupimus asmeninius klausymus, nes man labai reikalinga Jūsų kaip specialistų pagalbą. Pradžiai aprašysiu situaciją o po jos bus keletą klausimų. Bute gyvena 3 bendraturčiai, butas yra 4 kambariu. Vienam bendraturčiui buto dalis priklauso 30/100 t.y. vienas gyv. kambarys ir 1/2 visų bendro naudojimo patalpų (vonios, tualeto, virtuvės, koridorių). Paveldėjus buto dalį man ir mano broliui t. y kitiems šio buto bendraturčiams šiame bute priklauso kiekvienam po 35/100 , viso 70/100 buto dalies, t.y. viso trys gyv. kambariai ir abiem 1/2 (kiekvienam po 1/4 visu bendro naudojimo patalpų) visų bendro naudojimo patalpų (vonios, tualeto, virtuvės, koridorių). Pagal Registrų Centro banko išrašą bendraturčiui kuriam šio buto dalis priklauso 30/100 t.y. vienas gyv. kambarys ir 1/2 visų bendro naudojimo patalpų, pirkimo pardavimo sutarties pagrindų priklauso (įregistruota) asmeninės nuosavybės (valdymo) forma. Mums t.y. man ir mano broliui šio buto bendraturčiams bute priklauso kiekvienam po 35/100 , viso 70/100 buto dalies pagal Registrų Centro banko išrašą paveldėjimo teisės liudijimo pagrindų (tuo pačių testamentų abiem) įregistruota nuosavybės teise  be žymos asmeninė nuosavybė.

Bendraturtis kuriam šio buto dalis priklauso 30/100 pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinys pirmos instancijos teismo yra tenkinamas. Mes bendraturčiai kuriems bute priklauso kiekvienam po 35/100 , viso 70/100 buto dalies šiuo metu pateikiam apeliacinį skundą tam, kad apskusti teismo sprendimą byloje „dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės“, mes nesutinkame su atidalijimų kadangi siekiame išsaugoti savo butą toki koki paveldėjome. Riamiantis CK 3.89 straipsniu, paveldėtas turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe, ir mes nenorime kad be mūsų sutikimo butu dalijamos mūsų gyv. patalpos, tame tarpe ir bendro naudojimo patalpos. Pagal CK  3.89 str. išeina taip, kad visos šiame bute mums priklausančios patalpos ir bendro naudojimo patalpų dalis priklauso mums būtent asmeninės nuosavybės teise, ar aš teisus ?. Ar mes galime remiantis CK 3.89 str. įregistruoti VĮ Registrų centre nuosavybės (valdymo) forma iš esamos (įregistruotos nuosavybės teises  be žymos asmeninė nuosavybė) į asmeninės nuosavybės (valdymo) forma, kad mums negręstu turtiniu teisiu praradimas ? Kur mums pirmoje eilėje kreiptis su prašymais  pakeisti mūsų buto daliai 70/100 nuosavybės (valdymo) formai (pas notarą ar VĮ Registrų centrą) ? Kokių mums veiksmų imtis tam kad išsaugoti savo paveldėto 70/100 buto dalį?

Atsakymas. Gerbiamas Valerijau, mums nelabai aišku kas tas bendraturtis, kuriam priklauso 30/100 buto, tačiau jis galėjo su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kreiptis į teismą. Kadangi Jūs teismo sprendimą skundžiate apeliacine tvarka, vadinasi esate išstudijavę kodėl teismas tokį sprendimą priėmė. Jūs turite padaryti viską taip, kad pašalinti tą pagrindą, kuriuo remiantis pirmos instancijos teismas šį  sprendimą priėmė, nes kitaip Jūs nelaimėsite ir apeliacinę bylą.  Mūsų neakivaizdinė konsultacija tik pataria, todėl dėl veikimo taktikos konsultuokitės su savo advokatu, kuris veda Jūsų bylą.
Janina K. iš Šakių rajono: „Keletą metų dirbau Černiachovske (Kaliningrado sritis). Dalį uždirbtų pinigų padėjau į vietos banką, po to persikėliau gyventi ir dirbti  į Lenkiją. Ten taip pat dalį uždirbų pinigų padėjau į vietos banką. Ir Rusijos, ir Lenkijos bankas už indėlius  moka palūkanas. Man grįžus į Lietuvą, mokesčių inspekcija reikalauja sumokėti mokesčius už  gaunamas palūkanas. Ar teisi mokesčių inspekcija?“

Atsakymas. Gyventojų pajamų mokesčių klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos geyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ). Šio įstatymo 17 straipsnis numato atvejus, kai gyventojų pajamų mokestis yra nemokamas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. X-580 (Žin., 2006, Nr.: 50-1801), išaiškino, kad pagal  GPMĮ 17 str. 1 d. 17 punktą,  Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius nuo 2007-01-01 yra neapmokestinamos.

Europos ekonominės erdvės valstybėms priklauso 25 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija), o taip pat ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija.
Justinas Ž. iš Šakių rajono: „Beveik 10 metų dirbau vienoje Kauno statybos bendrovių. Kol buvo darbo, dirbome net be atostogų. Dabar pereinu į kitą darbą, tačiau darbdavys sako, kad išmokės man kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau tik už 3 metus, o už likusius nemokės, nes jau senatis. Kaip yra iš tikrųjų, nes atostogose nebuvau 5 metus? Po to darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu, tačiau bijau, kad dalį atostoginių prarasiu. Taip pat prašau paaiškinti kada darbdavys turi su manimi atsiskaityti, nes dabar sakosi neturįs pinigų.“

Atsakymas. Darbo kodekso (DK) 177 straipsnio 1 dalis iš tikrųjų draudžia kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija, t.y. darbuotojui turėtų būti suteikiamos atostogos kasmet. Tačiau dėl įvairių priežasčių gali atsitikti taip, kad darbuotojas arba pats nenorėjo atostogauti, arba darbdavys negalėjo atostogas suteikti. Tokiu atveju DK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Tai reiškia, kad  darbuotojui  kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, jokių apribojimų ar senaties įstatymas nenumato.

DK 141 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.
Inga klausia: Laba diena, mes su vyru patekome į keblią padėtį: prižiūrime 64 arų vyro tėvų sklypą. Tėvas su motina dalį (12arų) sklypo užrašė jo seseriai ir sudarė likusio sklypo bendrasavininkės sutartį. Pirmas klausimas kaip bus dalomas sklypas jeigu vyro tėvas mirs - jis sunkiai serga tačiau testamentą atsisako surašyti. Kokia įtaką tam turės vyro sesers kaip bendrasavininkės padėtis. Kitas klausimas, tarkim po mirties uošvio, vyro motina tvarko palikimą, o vyras nepasirašo ant jokių dokumentų nei sutikimo nei atsisakymo. Kas bus su jo paveldėtu turtu ir ar juo galės disponuot (parduot įkeist ) jo sesuo su mama. Jeigu mes priimam palikimą, tai kaip suprantu, kad disponuot turtu turės jo mama su seseria gaut jo parašus? Ačiū už atsakymą.

Atsakymas. Gerbiama Inga, kiek supratome iš Jūsų klausimo, vyro tėvų 64 arų sklypas dabar turi 2 savininkus, nes kaip rašote "vyro tėvas 12 arų užrašė savo seseriai", mes tai suprantame kaip 12 arų žemės sklypo padovanojimą, todėl ir yra du bendrasavininkiai. Jeigu vyro tėvas atsisako surašyti testamentą, tai po jo mirties 52 arų žemės sklypas bus paveldimas pagal įstatymą įpėdinius suskirstant į eilę:
 
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

200x100 banAUDRA

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos