Jonas B.: „Esu vadybininkas. Darbinėje veikloje dažnai susiduriu su įvairiais terminais. Siekdamas užpildyti teisinių žinių spragą, norėčiau apie juos sužinoti išsamiau“

Atsakymas.
Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas (kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mėnuo,diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.

Terminai pagal įvairius kriterijus gali būti klasifikuojami į rūšis. Pagal tai, kas nustato konkretų terminą, jie yra skirstomi į: nustatytus įstatymo; nustatytus šalių susitarimu; nustatytus  teismo. Įstatymo nustatyti terminai yra visiems privalomi, t.y. jų negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei teismas. Jeigu įstatymas termino nenustato, šalys konkretų terminą gali numatyti sutartyje, jos savo susitarimu gali terminą keisti, atitinkamai pakeisdamos sutartį (sutrumpinti arba prailginti). Terminus dar gali nustatyti teismas, nagrinėdamas civilinę bylą. Teismas taip pat gali nustatyti, nuo kurio momento sandoris yra laikomas negaliojančiu.

Terminų skaičiavimo taisyklės. 1. Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.
Mindaugas S. iš Šakių rajono: „Dirbu privačioje bendrovėje, darbo daug, tačiau savininkas laiku nemoka atlyginimų.  Kai darbininkai bando protestuoti, baugina atleisti iš darbo. Galvojame streikuoti, todėl norėtume sužinoti kas yra streikas ir kokios jo pasekmės pagal mūsų įstatymus?“

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 76 straipsnį streikas – tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas.

Paskelbti streiką įmonėje ar jos struktūriniame padalinyje turi teisę įmonėje veikianti profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai, priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje arba jos struktūriniame padalinyje turi teisę darbo taryba. Streikas įmonėje skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė: 1) skelbti įmonės streiką – daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų; 2) skelbti įmonės struktūrinio padalinio streiką – daugiau kaip pusė to padalinio darbuotojų.

Darbdavys apie būsimo streiko pradžią turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas,  o geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse - ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros metu arba tarpininkavimo metu.
Eglė M., Adomas S., Gintautas O. iš Šakių rajono rašo: „Dirbame privačiose bendrovėse, tačiau reikalai vis blogėja. Darbdaviai norėtų mus išsaugoti, t.y. neatleisti iš darbo, tačiau mokėti atlyginimų nėra iš ko. Siūlo imti nemokamas atostogas. Kokios trukmės gali būti kasmetinės  ir nemokamos atostogos? Ar nemokamų atostogų  laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažą?“

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 164 straipsnį atostogos yra 2 rūšių: kasmetinės ir tikslinės. Nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių (kitos tikslinės atostogos yra:  nėštumo ir gimdymo; tėvystės; atostogos vaikui prižiūrėti; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti).
Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Trisdešimt penkių kalendorinių dienų  kasmetinės minimaliosios atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; neįgaliesiems; kitiems įstatymų nustatytiems asmenims. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. Pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Evaldas M., Gerardas A. iš Šakių rajono: „Mes domimės motociklais. Norėtume sužinoti daugiau apie keturratį motociklą, kuo jis skiriasi nuo įprasto motociklo, kuo motociklas skiriasi nuo mopedo? Koks įstatymas apibrėžia šias transporto priemones? Nuo kada leidžiama jas vairuoti?“

Atsakymas. Jūs prašote paminėtas transporto priemones apibūdinti teisine prasme, todėl atsakyme nebus išsamių techninių charakteristikų, pavadinimų, gamintojų ir pan. Šis žinias galite rasti specialiuose kataloguose parduotuvėse, prekiaujančiose motociklais.

Jūsų paminėtas transporto priemones teisine prasme apibrėžia Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (aktuali redakcija nuo 2009.05.26).

Pagal šį įstatymą motociklas – tai  dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Prie motociklų taip pat priskiriamos triratės motorinės transporto priemonės, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.
Keletas Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos narių: “ Lietuvos Respublikos Seimas 2010 metų gegužės mėnesį ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją. Prašytume pakomentuoti kas tai per konvencija, ar nuo jos pagerės gyvenimas neįgaliesiems“

Atsakymas. Tai tarptautinis teisės aktas, kurį Jungtinių Tautų organizacija priėmė 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke (rezoliucija Nr. 61/106).  Nuo 2007 m. kovo 30 d. tapo atvira valstybių ir regioninių organizacijų pasirašymui. Ši Konvencija liečia maždaug 650 mln. pasaulio neįgaliųjų.

2007 m. kovo 30 d.  Konvenciją pasirašė 81 valstybė, tarp jų  22 Europos Sąjungos narės, išskyrus Bulgariją, Estiją, Latviją, Rumuniją ir Slovakiją. Šios šalys Konvenciją pasirašė vėliau – 2007 metų rugsėjį, o Latvija – 2008 metų liepą.

Konvencija konkrečioje valstybėje įsigalioja tik po jos ratifikavimo. Iš Europos Sąjungos šalių Konvenciją ratifikavo: Vengrija (2007 07 20), Ispanija (2007 12 03), Slovėnija (2008 04 24).

Lietuvos Respublikos  Seimas JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu  Nr. XI-854, įsigaliojo nuo 2010-06-10 („Žinios“, 2010, Nr. 67-3350).

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos