Teisinė konsultacija

Aprašymas: Kategorija: "Kas klausia - neklysta"

Jonas P.: „Esu valstybės tarnautojas. Vadovybė nori mane nubausti už tarnybinių pareigų neatlikimą ir reikalauja iš manęs tuoj pat parašyti pasiaiškinimą. Ar teisėti vadovybės reikalavimai? Kokia tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka?“

Atsakymas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja LR Valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 30 straipsniai, kurie nenumato jokių terminų per kiek laiko įtariamas tarnybiniu nusižengimu asmuo turi pateikti pasiaiškinimus. Šiuose straipsniuose numatoma, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Aprašymas: Kategorija: "Kas klausia - neklysta"

Grupė skaitytojų, vairuojančių automobilius, pažymėtus ženklu „Neįgalusis“ domisi neseniai padarytais pakeitimais dėl šio ženklo išdavimo ir naudojimo tvarkos.Tenkiname skaitytojų pageidavimą

Atsakymas. Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-670.

Nuo 2010 m. birželio 13 d. Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo tvarka yra pakeista. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:

Aprašymas: Kategorija: "Kas klausia - neklysta"

Regina S. iš Šakių: „ Šiuo metu man yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis ir aš gaunu neįgalumo pensiją. Neužilgo man sueis senatvės pensinis amžius, todėl noriu paklausti: ar suėjus senatvės pensiniam amžiui aš galėsiu gauti abi, t.y. senatvės ir neįgalumo pensijas? ar į darbo stažą, reikalingą senatvės pensijai paskirti, užsiskaitys tas laikas, kai aš nedirbau ir gavau neįgalumo pensiją? kuri pensija yra didesnė – neįgalumo ar senatvės?“

Atsakymas. Gerbiama Regina, ta pensija ,kurią Jūs dabar gaunate, vadinasi valstybine socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (iki 2005 m. liepos 1 d.- vadinosi invalidumo pensija).

Atsakome į Jūsų klausimus ta pačia eilės tvarka:

Aprašymas: Kategorija: "Kas klausia - neklysta"

Ugnė klausia: Laba diena, man 13 metų. Aš noriu važiuoti su keleiviniu mikriuku į Angliją vasaros atostogoms be tėvų, tik nežinau, kokių dokumentų reikia, kad galėčiau ten vykti. Ar reikia įgaliojimo vairuotojui, ar dar ko nors.. Ačiū iš anksto.

Atsakymas. Miela Ugne, Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, pakeista Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka, ji reglamentuoja Lietuvoje gyvenančių vaikų laikiną išvykimą tik į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Primenu, kad Šengeno erdvei priklauso Šengeno erdvei priklauso 22 (dvidešimt dvi) ES šalys: Švedija, Suomija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Graikija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Austrija, Čekija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Italija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Malta bei 2 (dvi) ne ES valstybės: Norvegija ir Islandija. Šengeno erdvei nepriklauso Jungtinė Karalystė (Anglija), Airija, Kipras, Rumunija ir Bulgarija.

Aprašymas: Kategorija: "Kas klausia - neklysta"

Antanas S. iš Šakių: „Antri metai bylinėjuosi su skolininku, kuris laiku negrąžino paskolos. Byla vyksta vangiai, nes skolininkas visokiais būdais stengiasi neimti teismo šaukimo, todėl teismo posėdis vis atidedamas. Girdėjau, kad įteikti teismo šaukimą gali padėti antstolis. Ar tai tiesa?“

Atsakymas. Taip, iš tikrųjų antstoliai teikia paslaugą– dokumentų perdavimą ir įteikimą.

Operatyvus ir tinkamas dokumentų įteikimas pagreitina teisminius procesus. Tai veiksminga priemonė pranešti apie svarbią teisinę reikšmę turinčius įvykius ar teisinius ketinimus asmenims, vengiantiems vykdyti savo prievoles ar įsipareigojimus. Antstoliai ar jų padėjėjai perduoda arba įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Dokumentai gali būti įteikiami ir teismo pavedimu – šiuo atveju antstoliai jau vykdo valstybės deleguotas funkcijas.

Antstoliai įteikia teismo šaukimus, pranešimus, nutartis, teismo įsakymus, taip pat ieškinius, priešieškinius, jų priedus ar kitus su bylos nagrinėjimu teisme susijusius dokumentus. Antstoliai taip pat gali įteikti ar perduoti pranešimus įmonių akcininkams apie rengiamus akcininkų susirinkimus bei įvairius kitokio pobūdžio pranešimus, reikalavimus, pretenzijas ar kitus dokumentus, kuriuos svarbu greitai ir tinkamai įteikti adresatui.