Skaitytoja Severina B.: „Neseniai virš manęs gyvenantis kaimynas vandeniu užpylė mano butą ir sugadino daiktus. Mano turtas nebuvo apdraustas, todėl pareikalavau, kad žalą atlygintų kaimynas. Pastarasis vengia tai padaryti teigdamas, kad jokios avarijos nebuvo. Kas galėtų patvirtinti avarijos faktą taip, kad toks patvirtinimas būtų patikimas įrodymas teisme?“

Atsakymas. 
Patartume šiuo klausimu kreiptis į bet kurį antstolį, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus antstoliai turi teisę teikti paslaugą - faktinių aplinkybių patvirtinimą. Faktinių aplinkybių konstatavimas, dar vadinamas „teisine fotografija“ - labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga.

Kaip rodo praktika, į antstolius dažniausiai kreipiamasi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos vandentiekio ir kanalizacijos avarijos, krovinių trūkumo ar sugadinimo, autoavarijų, statybos broko užfiksavimo ir pan. atvejais.

Rečiau antstoliai kviečiami į akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus  ir pan., kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus.
Bernardas: Esu 15 metų ir noriu skristi vasarai į Norvegiją pas draugą, kokius dokumentus man reikia sutvarkyti, kad galėčiau skristi?

Atsakymas. Gerbiamas Bernardai, visais atvejais, nesvarbu, ar vaikas vyksta į užsienio valstybę su abiem tėvais (įtėviais) ar vienu iš jų, globėju (rūpintoju), įgaliotu atstovu ar vienas, vykstant per sieną pasienio kontrolės punkto pareigūnams būtina pateikti vaiko asmens tapatybės dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, tinkamas keliauti į užsienį. Papildomi dokumentai turi būti pateikti atsižvelgiant į tai, su kuo vaikas vykstą į užsienio valstybę:

1. Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę su vienu iš tėvų, pasienio kontrolės punkto pareigūnams reikia pateikti tik vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Antrojo iš vaiko tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas išvyksta į užsienio valstybę, pavarde, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnų reikalavimu pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
Grupė laikraščio skaitytojų moterų skundžiasi, kad jų vaikai negauna alimentų, nors jie iš tėvo ir priteisti. Antstoliai negali vykdyti išieškojimo, nes skolininkai paprastai nedirba, kartais iš viso nežinoma jų buvimo vieta. Klausia ar yra kokia nors pagalba.

Atsakymas.  Iš tikrųjų, pastaruoju metu labai padažnėjo atvejų, kai negalima išieškoti vaikų išlaikymui priteistų alimentų dėl įvairių priežasčių. Kartais priežastys būna objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbas, nedarbingumas dėl sveikatos sutrikimų ir pan.. Deja, vis daugėja atvejų, kai alimentų išieškojimas tampa neįmanomas dėl piktybinio vengimo juos mokėti: slapstymasis, nuolatinis darboviečių ir gyvenamosios vietos keitimas, išvykimas į užsienį ir pan.  Siekiant pasirūpinti savo vaikų materialiniu išlaikymu,  pirmiausiai būtina kreiptis į teismą ir alimentus prisiteisti.

Antra, - reikia nedelsiant kreiptis į antstolius dėl priteistų alimentų priverstinio išieškojimo, jei tėvas geruoju nevykdo teismo sprendimo. Tuo atveju, jei antstoliui nepavyksta priverstinėmis priemonėmis įvykdyti teismo sprendimą, jis privalo išieškotojai išduoti nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies jam priklausančio išlaikymo.
Grupė laikraščio skaitytojų teiraujasi apie išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, nes yra girdėję, kad kai kuriais atvejais administraciniai teismai nepriima skundų, jei tos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nebuvo laikytasi.

Atsakymas.  Iš tikrųjų, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į  išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tais atvejais, kai įstatymai numato privalomą ginčo išnagrinėjimą ne teismo tvarka, skundai pirmiausia paduodami institucijoms, ginčus nagrinėjančioms ne teismo tvarka.
Vanda: „Noriu paklausti kokios mano yra teises.Ar gali mane atleisti is darbo, likus iki pensijos 2 metams. Ar turiu teise i prieslaikine pensija. Kaip apskaiciuojama prieslaikine pensija?“

Atsakymas.
Gerbiama Vanda, pagal Darbo kodekso 135 straipsnį, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai,  kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Tačiau būtina žinoti, kad nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos