Atsakymas.  Pats greičiausias būdas atgauti skolą, žinoma būtų, jei skolininkas paimtų ir skolą grąžintų. Tiesa yra ir tai, kad teisminis procesas gali užtrukti.

Patartume pasinaudoti antstolių kontorų teikiama paslauga - tarpininkavimu vykdant turtines prievoles. Asmuo gali kreiptis į bet kurį  Lietuvoje veikiantį antstolį, tačiau tik tada, kai turtinės prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Antstolių įstatymo 25 straipsnis reikalauja, kad kreipdamasis dėl šios paslaugos į antstolį, kreditorius pateiktų dokumentus, patvirtinančius skolininko turtinės prievolės egzistavimą ir jos dydį.

Teikdamas šią paslaugą, antstolis veikia kaip derybų tarpininkas. Jis taiko įvairias priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas. Skolininkui gali būti siunčiamas antstolio siūlymas atsiskaityti su kreditoriumi ir tuo pačiu paaiškinama, kokios pasekmės jo laukia, jei būtų pradėtas teisminis ginčo nagrinėjimas bei priverstinio vykdymo procesas. Daugeliui įsiskolinusių asmenų to visiškai pakanka. Žmonės suvokia, kad po teismo sprendimo už skolos išieškojimą jie bus priversti mokėti daug brangiau, todėl nedelsdami atsiskaito su savo kreditoriais.

Ona: „Dirbu seniūnijoje 19 metų socialinio darbo organizatore. Trūksta 5 metų iki pensijos ir "valdžia" "pastatė" sąlygas būtinai mokyti. Jei 4 metus mokysiuos, tai, gavus diplomą, po metų išeisiu į pensiją. Mano išsilavinimas aukštesnysis režisūra, klubinių įstaigų darbuotoja. Visada visur važiavau į kursus, bet šiuo metu nuo 2007m.esu dispancerizuota kaip turinti aukštą kraujo spaudimą, vartoju vaistus. Jis yra nuo įtampos ir emocinio nuovargio. Jei aš mokysiuos, man tai gali kainuoti sveikatą, nes dar didesnis krūvis galvai. Kažin ar galiu būti atleista?“

Atsakymas. 2011 m. balandį LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir 37 straipsnio 1 dalimi, dirbti socialiniu darbuotoju po 2011 m. liepos 1 d. turės teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Mokslo ir studijų įstatymą) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Minėtame įstatyme numatyta, kad jeigu per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo (2006 m. liepos 1 d.) asmuo neįgyja reikiamo išsilavinimo, jis netenka teisės eiti socialinio darbuotojo pareigų.

Išimtis taikoma, t.y. teisę dirbti socialiniu darbuotoju po 2011 m. liepos 1 d. turi socialiniai darbuotojai, kurie šiandien studijuoja ir siekia įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liks studijuoti mažiau nei 2,5 metų.

Reikalavimas įgyti išsilavinimą netaikomas ir tiems socialiniams darbuotojams, kuriems nuo šio įstatymo įsigaliojimo (2006-07-01) iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai. Socialiniai darbuotojai, kurie jau šiandien yra pensinio amžiaus ar šis amžius sueis iki 2013 m. liepos 1 d., turės teisę dirbti socialiniu darbuotoju ir po 2011 m. liepos 1 d.

Kristina A. K. iš K.Naumiesčio, Romas S. iš Šakių: „Gyvenime pasitaiko atvejų, kai pažįstami, draugai ar giminės prašo paskolinti pinigų. Skolindamiesi visada pasižada skolą gražinti, pasirašo ir duoda skolos raštelius. Tačiau esame girdėję, apie vekselius, kurie neva patikimesni. Kaip yra iš tikrųjų?“

Atsakymas. Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Nesudėtinga surašymo tvarka ir forma vekseliai primena paprastus skolos raštelius, tačiau vekseliai turi didesnę teisinę galią ir yra daug veiksmingesni.

Skolinant pažįstamiems, draugams ar giminaičiams vietoj skolos raštelio naudingiau pasirašyti paprastąjį vekselį. Jeigu pinigai negrąžinami sutartu laiku, vekselis padeda išvengti bylinėjimosi procedūrų ir teismo išlaidų, o skolos raštelis viso labo yra tik pagrindas kreiptis į teismą.

Atkreiptinas dėmesys, kad skolos raštelis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos ne visi žino, pvz. skolos raštelyje turi būti nurodytos ne tik paskolos sąlygos, bet ir patvirtinta, kad paskolos davėjas sumokėjo paskolos gavėjui pinigus raštelio pasirašymo dieną.

Janina S. K.  iš Šakių rajono: „Nusipirkau Kaune butą, tačiau negaliu juo naudotis, nes buvęs savininkas iš jo neišsikelia, nepasiima savo daiktų. Ką tokiu atveju daryti?“

Atsakymas. Pirmiausiai reikia gerai perskaityti buto pirkimo-pardavimo sutartį ir išsiaiškinti buto perdavimo naujajam savininkui sąlygas: terminą, tvarką ir kitus su tuo susijusius dalykus. Jeigu pardavėjas nevykdo savo įsipareigojimų ir nepavyksta su juo susitarti gražiuoju, pirkėjas (naujasis savininkas) savo teises apginti gali tik per teismą – pateikdamas ieškinį dėl buvusio savininko iškeldinimo.

Esant teismo sprendimui ir jo geruoju nevykdant, naujasis savininkas dėl priverstinio iškeldinimo gali kreiptis į antstolių kontorą pagal turto buvimo vietą.

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių. Prašymas paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai. Tokį prašymą teismas paprastai išsprendžia per penkias dienas rašytinio proceso tvarka.

Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik jo paties sutikimu. Skolininko kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto.