Iš žemės ūkio paskirties žemės pirkėjų bus reikalaujama ne mažiau kaip 3 metus per pastaruosius 10 metų iki akcijų (dalių, pajų) įsigijimo vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Numatytas reikalavimas, kad fiziniams asmenims papildomai teks turėti su žemės ūkiu susijusį išsilavinimą arba būti įregistravusiam ūkininko ūkį, o juridiniams asmenims papildomai reikės gauti daugiau kaip 50 procentų metinių įplaukų iš žemės ūkio produkcijos realizavimo ir įrodyti ūkio ekonominį gyvybingumą.
Seimas paliko maksimalų įsigyjamos žemės kiekį – 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai. Jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus,- didėjant auginamų gyvulių skaičiui, atitinkamai galės didėti ir dirbamos žemės plotai.
Asmenys, norintys įsigyti daugiau kaip 10 ha žemės, turės gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą. Šio leidimo nereikės, jei bendras jau turimos ir naujai įsigyjamos ūkininko ar bendrovės turimos dirbamosios žemės plotas neviršys 10 hektarų.
Siekdamas apriboti galimas spekuliacijas dirbamąja žeme, Seimas sugriežtino reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms. Nuo gegužės 1 dienos susijusiems asmenims taip pat negalima įsigyti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Susijusių asmenų statusas pripažįstamas tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį akcijų arba pajų, jei tai bus žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo bus įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. akcijų. Susijusių asmenų įsigyjamas žemės plotas skaičiuojamas kaip bendras. Įstatyme numatytos ir kitos nuostatos.
„Draugo“ inf.