Itin daug kritiškų vertinimų iš Žemės ūkio rūmų bei kitų šalies žemdirbiškų organizacijų sulaukęs taip vadinamas Saugiklių įstatymas dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo turėtų būti šiek tiek pakeistas.  Vyriausybė birželio 4 dieną priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo (vadinamojo Žemės rinkos saugiklių tobulinimo įstatymo) projektą, kuriame pakeistos tam tikros anksčiau priimtos nuostatos.

 

 

Naujajame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduotų savivaldybės administracijos direktorius, o ne Nacionalinė žemės tarnyba, kaip iki šiol buvo įtvirtinta šių metų pradžioje įsigaliojusiame įstatyme. Dabar jau numatoma į žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procesą įtraukti ir vietos savivaldą. Minėtasis leidimas būtų išduodamas, jei asmuo atitinka žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui keliamus reikalavimus ( jie netaikomi jauniesiems ūkininkams iki 40 m.) ir būtų tenkinama bent viena iš įstatymo projekte siūlomų nustatyti sąlygų. Pavyzdžiui, asmuo, įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, didins ūkio perspektyvumą arba sukurs darbo vietų, arba padidins užsiimamos žemės ūkio veiklos konkurencingumą. Šias sąlygas ir jų apibrėžtis siūloma įtvirtinti įstatyme. Tikimasi, kad tokiu būdu bus išvengta subjektyvumo, vertinant asmens atitikimą nustatytoms sąlygoms. Be to, Žemės ūkio ministerija nustatys ir asmenų atitikties įstatyme įtvirtintoms sąlygoms specialų aprašą bei konkrečią leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarką.

Kaip pastebėjo Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas, nuostata, jog administracijos direktoriui priimant sprendimus išduoti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, taip pat turi būti įtraukti ir vietos savivaldos atstovai, yra tikrai labai svarbi ir reikalinga. „ Čia tas pats, kaip su socialinių išmokų paskirstymu. Žemės ūkio rūmai visą laiką siūlė būtent tokią tvarką. Mes, gyvenantys ir dirbantys vietoje, geriausiai žinome situaciją ir pažįstame  ūkininkaujančius rajono žmones. Manau, administracijos  direktorius turėtų sudaryti specialią komisiją, į kurią įtrauktų įvairių rajono savivaldos institucijų atstovus. Jos darbe galėtų dalyvauti ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas“,- įsitikinęs R.Valiukas, kaip Šakių rajono atstovas nuolat dalyvaujantis Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdžiuose. Jo manymu, reikėtų dar labiau palengvinti ūkininkavimo sąlygas jauniesiems ūkininkams, - leisti jiems „įsikabinti į gyvenimą“, taikyti tam tikras lengvatas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti išimtį kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) dėl nustatytų apribojimų taikymo, taip siekiant išvengti kreditavimo galimybių stabdymo. Šiuo metu yra ribojamas žemės įkeitimas.

Lieka galioti nuostata, jog įsigyjant tiek žemės ūkio paskirties žemės, kad po sandorio sudarymo šis plotas neviršys 10 ha, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti apribojimai bus netaikomi ir leidimas žemei įsigyti bus neprivalomas. „Iš tiesų, ankstesni siūlymai apsistoti ties 5 ha žemės buvo nelogiški, nes įsigijus tik tokį mažą žemės kiekį, ūkininkui būtų sudėtinga imtis rimtesnio ūkininkavimo. Galimybė be apribojimų taikymo įsigyti 10 ha žemės, manau, yra pakankama ir leis ūkininkams plėtoti augalininkystę, įsirengti šiltnamius, auginti daržoves ar užsiimti kitokia žemė ūkio veikla“,- sakė Žemės ūkio rūmų atstovas R.Valiukas. Jis pasidžiaugė, kad Žemės ūkio rūmams, kaip socialiniams Žemės ūkio ministerijos partneriams, šįkart pavyko gana sėkmingai suderinti svarbiausias žemės ūkio  paskirties žemės pardavimo nuostatas.