baneris leidinys

Rajono ūkininkai dėl suaktyvėjusių vabzdžių antplūdžių kasmet patiria nemažų nuostolių. Kokie parazituojantys vabzdžiai yra ypač pavojingi ir kaip nuo jų apsaugoti gyvulius?Į šiuos klausimus komentarus pateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Sigitas Siriukaitis.
 
Tvarto musių, gyvenančių gyvulių bei paukščių mėšle, buitinėse atliekose ar pūvančiuose augaluose, įkandimas labai skausmingas, todėl guvuliai ypač erzinami. Norint juos apsaugoti, svarbu naikinti ne tik pačias muses, bet ir jų lervas. Vietas, kur veisiasi musių lervos ir kur dažniausiai tupia musės rekomenduojama išpurkšti insekticidais. Tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos permetrinas, peritroidas ir kt. Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per 15 min. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas: Šmalenbergo viruso, Mėlynojo liežuvio ligas, Rifto slėnio karštinę ir kt. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnų apsaugai reikėtų naudoti veterinarinius vaistus, skirtus parazitiniams vabzdžiams naikinti (permitriną, deltametriną). Specialiomis priemonėmis patartina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Renkantis preparatus ar vaistus, svarbu atkreipti dėmesį, kokia pagrindinė jų sudėties dalis – aliejus ar vanduo.  Aliejiniai ilgiau išsilaiko, o panaudojus vandeninius po lietaus reikia iš naujo nupurkšti. Vabzdžiams atbaidyti taip pat naudojami specialūs įsagai į ausis. Vapsvų ir širšių įkandimas gyvuliui sukelia labai stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, dėl kurių jis gali nugaišti. Širšės ir vapsvos repelentams nejautrios, todėl labai svarbu pastebėjus įgėlimo požymius (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius) kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Gylių lervos žaloja galvijus ir sukelia hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia pro odą ir migruoja į raumenis. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, krenta skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net nugaišti. Gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais, pavyzdžiui, užpilamuoju tirpalu ciflutrinu. Veterinarijos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą gyvulių augintojui gali suteikti tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas ar vaistininkas.

„Draugo” inf.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos