Šakių rajonas yra viena blogesnių vietų gyventi Lietuvoje – čia didelė bedarbystė, vienas mažiausių vidutinių darbo užmokesčių, gyventojai sensta, jų sparčiai mažėja, veikia mažai verslo įmonių, kadangi joms kurtis nėra pakankamų sąlygų, nes palyginti maža gyventojų perkamoji galia.

 

 

Tokios mintys praeitą trečiadienį skambėjo iš bankininkų lūpų, kurie kalbėjosi su Šakių verslininkais apie ekonominę šalies ir rajono padėtį, naujosios valiutos atėjimą.

„Vidutinis rajono gyventojo amžius – 42-43 metai. Jaunimas išvyksta į miestus, daug darbingo amžiaus šakiečių emigruoja, o tą emigracijos pliūpsnį jaučiame, kai emigrantai prieš šventes grįžę namo ateina į banką pasikeisti valiutos. Tūkstančiui rajono gyventojų emigruoja 9,2 žmonių. Tiesa, vyksta ir imigracija, bet ne tokiais mastais. Į Šakius grįžta perpus mažiau gyventojų nei Lietuvos vidurkis“,- pasakojo „Swedbank“ Šakių ir Vilkaviškio klientų aptarnavimo centro valdytoja Jolita Kromalcienė.

Kodėl žmonės emigruoja, nejau gyventi čia taip blogai? 1453 litai – toks vidutinis šakiečio darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Lyginant su kitais rajonais, jis yra vienas iš mažiausių. „Pamenat, buvo noras, kad minimali mėnesinė alga būtų 1509 litai. Tai matote, Šakiuose net nėra tokio vidutinio atlyginimo“,- teigė „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo valdytojas Saulius Drasutis. Pasak jo, nedarbo, žemo atlyginimo ir gyventojų amžiaus žemėlapiai labai siejasi. Tokiose vietovėse, kur jei prasti, nėra verslo, jis negali vystytis.

Nepaisant to, kad Šakių rajono prognozės daug vilties nesuteikė, zanavykai buvo ir pagirti už tai, kad moka atsakingai elgtis su pinigais ir, palyginti su kitais šalies regionais, nėra prasiskolinę. „Šakiečiai – finansiškai konservatyvūs, atsargūs, atsakingi. Jie skolinasi nedaug ir yra neprasiskolinę“,- teigė S. Drasutis.

Šakių savivaldybės skola siekia penktadalį jos biudžeto, tai taip pat labai palankūs rodikliai, kurie rodo, jog savivaldybė yra nepraskolinta. Tai leis jai sėkmingai įsisavinti Europos Sąjungos lėšas.

S. Drasutis aptarė ir makroekonomiką, palygino Baltijos šalis. „Lietuvos namų ūkių pasitikėjimo indeksas rodo, kad lietuviai niekada nebuvo dideli optimistai, tačiau dabar optimizmas auga ir yra panašaus lygio kaip ir 2008 m. pradžioje. Vadinasi, žmonės vėl pasiryžę nemažai išleisti“,- aiškino verslininkams S. Drasutis. Anot jo, šiuo metu yra labai aukštas būsto įperkamumo indeksas ir vienos žemiausių palūkanų normų. Vis tik bankininkas tvirtino, kad verslas neturėtų užmigti ant laurų, o dėl ateities labiausiai garantuotos gali jaustis inovacijų ir naujų technologijų įmonės, kurios efektyviai naudoja pinigus tyrimams ir plėtrai.

Netrukus į Lietuvą atkeliaus 114 tonų pinigų maišų, kuriuose bus naujoji valiuta - euras. Atlikti tyrimai rodo, kad šių pinigų lietuviai nelaukia. Pagal palankų nusiteikimą euro atžvilgiu, Lietuva yra šešta nuo galo. „Labiausiai nepalaikančios šalys yra kelios ir jas sieja vienas dalykas – nei viena jų euro neturi“,- aiškino S. Drasutis.

„Tas pirmas dvi sausio savaites, kol bus dviejų valiutų apyvartinis laikotarpis, bus iš tiesų sudėtinga. Manau, kad pirksiuosi prieš Naujuosius metus savaitei ar porai, nes parduotuvėse gali būti nemažas sumišimas. Pirmiausiai, tai euro atpažinimo klausimas, reikia atpažinti valiutą, teisingai apskaičiuoti grąžą, kurios mažose parduotuvėse eurais nerodys, todėl reikės apsiskaičiuoti su kalkuliatoriais ir taip toliau“,- kalbėjo S. Drasutis.

Manoma, kad euro reitingas turėtų pakilti, nes prieš jo įvedimą pasirodys daug teigiamos informacijos, kuri padarys įtaką viešajai nuomonei.  

Bankininkai aiškino, kad įmonėms prieš įsivedant valiutą būtinai reikia euro įvedimo plano, susitikti su banko specialistais, pagalvoti apie apskaitos ir kasos sistemų pritaikymą, įsivertinti, kiek reikės grynųjų pinigų ir mažinti jų kiekį. „Mes pastebėjome, kad jau dabar tapo labai madingi kortelių skaitytuvai“,- teigė S. Drasutis. Jis aiškino, kad reikia kuo anksčiau pasirašyti sutartį su banku dėl euro pristatymo gruodžio mėnesį.

Rugpjūtį verslininkai visas kainas turės skelbti litais ir eurais, todėl būtų naudinga jau liepos mėnesį apmokyti darbuotojus apie naują valiutą. Gruodį verslininkai iš anksto išsikeis reikalingą eurų kiekį, kad nuo sausio 1 dienos galėtų grąžą atiduoti tik šia valiuta.

S. Drasutis pabrėžė, kad lietuviai vis dar labai mėgsta grynuosius pinigus: 11,3 mljrd. litų Lietuvoje yra grynaisiais pinigais ir tik trečdalis jų – verslo įmonėse. Daugybę pinigų žmonės taupo juodai dienai namuose. Bankininkai teigė, jog pinigus, kuriuos žmonės atneša į banką ištraukę iš po pagalvių, spintų, kojinių ir stiklainių, jie atskiria pagal kvapą, o tokių yra tikrai nemažai. Ne išimtis ir racionalūs Šakių gyventojai, kurie nelinkę pasitikėti bankais ir mano, kad santaupas geriau kaupti grynaisiais. Be abejo, patys bankininkai apie tai atsiliepia skeptiškai. Bet kuriuo atveju, didelis grynųjų pinigų kiekis lems, jog euro įvedimo pradžioje prie bankomatų nusidrieks didesnės eilės.