Šakiuose viešėjęs Lietuvos inovacijų centro projektų vadybininkas Artūras Jakubavičius kalbėjo apie tai, dėl ko naudinga burtis į klasterius ir kaip gudriau pasinaudoti Europos Sąjungos ir valstybės parama.

 

 

Gyvenimiškos išminties nestokojantis lektorius Šakių verslininkams pažėrė nemažai patarimų. „Geras verslininkas iš savo pinigų nieko nedaro“,- teigė jis ir aiškino, kad pinigus verslui galima imti iš savų, banko ar valstybės resursų. „Be abejo, naudingiausia yra prieiti prie pastarųjų, kadangi šie nieko nekainuoja, o padeda pigiau įgyvendinti idėjas ar padaryti darbus, kuriuos darytum ir taip“,- aiškino pašnekovas, paramos dalį procentais palyginęs su nuolaidomis parduotuvėje. „Jei parama yra 30 proc., įsivaizduokite, kad jūs tą dalyką įsigyjate ar padarote su tiek pat procentų nuolaida“,- dėstė A. Jakubavičius.

Santūriems ir ne visada linkusiems į klasterius burtis verslininkams jis pabandė paprasta kalba paaiškinti šio reiškinio naudą. Klasteriai yra artimiausi konkurentai, paprastai tokio pat stambumo verslininkai, tapę partneriais. Jis neslėpė, kad partnerius dažnai išskiria skirtingi tikslai, bet suvienija bendra problema, kurią norėdami išspręsti jie laikosi kartu. „Kaimuose anksčiau būdavo daug smulkiųjų verslininkų, o dabar – vien prekybos centrai. Vietiniams konkurentams reikia vienytis, kad konkuruotų prieš kitus, stambesnius, nes didžiosios korporacijos visus suvalgys po vieną“,- sakė A. Jakubavičius. Jis aptarė ir kitus partnerystės būdus – konsorciumą ir kartelį, kuris yra nelegalus. Klasterį lektorius pavadino tarpiniu variantu tarp jų. „Paskutinė vieta, kur klasteryje galima tartis, yra bendra rinkodara. Kiekvienas parduoda savo produktą už savo kainą, nederinamos sutartys su klientais“,- teigė A. Jakubavičius.

Jis išskyrė šešias klasterių rūšis – mikro klasterius, vertės grandines, tiekimo grandines, sektorinius klasterius, geografinius klasterius, makro klasterius. „Gali būti vertikalus ir horizantalus klasterinis ryšis. Vertikalus – kai vienas verslininkas pjauna lentas, kitas daro stalus, trečias dažo. Horizantalus klasteris yra tada, kai penki verslininkai užsiima stalų gamyba. Klasteris išsprendžia jų problemas – specialistų trūkumą, reklamos pajėgumus ir kitas“,- aiškino lektorius.

Anot jo, yra du klasterių kūrimo būdai: rytietiškas-pietietiškas ir šiaurietiškas. Pirmuoju atveju susiburia keli šimtai, o šiaurietiškame variante – keli verslininkai. „Lietuviams išvis siūlau burtis ne daugiau nei dviem, nes kitaip nesusitarsite. Susivienykite dviese, o paskui prisijunkite draugus, tiekėjus. Tarp jūsų tegul būna viskas atvirai, o kitiems nereikia visko žinoti. Jei susiburs dešimt lietuvių, tai pašnekės, nuspręs, kad reikia ir išsilakstys“,- tautinius bruožus analizavo A. Jakubavičius.

Į klasterius burtis verta ne tik dėl to, kad taip galima suvienyti jėgas, tačiau ir dėl to, kad klasteriams teikiama valstybės parama, Tiesa, ji skiriasi besiformuojantiems, besivystantiems arba brandiems klasteriams. A. Jakubavičius praktiškai pamokė, kaip save priskirti besivystantiems klasteriams ir išpešti iš valstybės daugiau pinigų.

Naudingų pamokų verslininkams jis pateikė ir kalbėdamas apie europinių lėšų panaudojimą. Jis aptarė ne tik pagrindines priemones, bet ir pamokė, kaip reikia žvelgti į jose skelbiamus reikalavimus, kaip interpretuoti savo veiklą, kad galėtum pretenduoti į didesnes lėšų sumas.

 

„Draugo“ inf.