Violeta SEREDŽIUVIENĖ
Jau beveik dešimtmetis, kai augalų apsaugos specialistų bei medikų raginimai susirūpinti ypač nuodingo ir sparčiai Lietuvoje plintančio Sosnovskio barščio kompleksiniu naikinimu valdžios institucijų nebuvo išgirsti. Kai kuriuose regionuose šis pavojingas augalas jau tapo nevaldomu. Aplinkos ministerija pagaliau suskubo spręsti įsisenėjusią problemą.
Nuotr. Šakių miesto teritorijoje, greta kolektyvinių sodų tvoros augančio ir sužydėjusio Sosnovskio barščio sėklos jau spėjo paplisti, kadangi augalas iki žydėjimo nebuvo nupjautas.
Kaip pastebėjo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, mūsų rajone dėl Sosnovskio barščio paplitimo situacija nėra tokia aktuali ir grėsminga,kaip kitose kaimyninėse Marijampolės apskrities savivaldybėse. Visgi būtina imtis visų reikalingų priemonių, kad šio pavojingo augalo plitimas būtų sustabdytas, nes žydėjimo metu sėklos labai sparčiai plinta.
Šiemet Aplinkos ministerijos nurodymu pradėta rinkti informaciją apie Sosnovskio barščio paplitimą Lietuvoje. Duomenis rinko ir rajono aplinkosaugininkams pateikė įvairios rajono institucijos,- Šakių miškų urėdija, Kelių tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybės Žemės ūkio skyrius ir kitos valstybinės institucijos. Apie Sosnovskio barščio augimo vietas buvo prašyti išsamią informacija pateikti ir gyventojai, ūkininkai, privačių miškų valdų savininkai. Apibendrinus surinktus duomenis, kurie turėjo būti pateikti iki birželio 27 dienos, didžiausioms Sosnovskio barsčio augimvietėms naikinti ketinama skirti valstybės finansavimą. Kaip informavo Šakių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Kęstutis Valiukevičius, turimais duomenimis rajone Sosnovskio barščio atskiri plotai skaičiuojami nuo kelių iki keliolikos arų. Gauta informacija apie Sosnovskio barščio augimvietes Šakių miesto teritorijoje (prie kolektyvinių sodų), taip pat Klevinių, Šilagirio ir Kidulių girininkijų teritorijose, - čia esančiose pievose Sosnovskio barštis užima apie 17 arų plotą. Didžiausias aptiktas vienos augimvietės dydis - apie 4 arai. Nedideli šio augalo ploteliai išsibarstę rajono pakelėse, paežerėse. Koks „žaliuoju maru“ vadinamo augalo paplitimas rajono gyventojų privačios nuosavybė teise priklausančiose teritorijose, kol kas tikslios statistikos nėra.
Įspūdingas, bet labai pavojingas
Įspūdingais lapais ir smulkiais žiedais besipuošiantis, iki 3-5 m aukščio galintis užaugti augalas yra nepaprastai kenksmingas žmonėms. Pjaunant ar skinant augalą, jo sultys gali sukelti antro laipsnio nudegimus. Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Šio augalo vengia ir naminiai gyvuliai, nes tiek karvėms, tiek arkliams ar kiaulėms jis padaro rimtos žalos. Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo atvežtas ir įveistas apie 1950 metus. Jį ketinta naudoti žemės ūkyje siloso gamybai, tačiau anuometiniai planai nepasiteisino.
Iki šiol nebuvo kaupiama jokia tiksli informacija nei apie Sosnovskio barščio paplitimą Lietuvoje, nei apie tai, kiek nuo šio nuodingo augalo yra nukentėjusių žmonių ar gyvulių. Valstybinės ligonių kasos renka statistiką, kur fiksuojami apskritai nuo augalų nukentėjusių žmonių atvejai, jų gydymas stacionaruose ar ambulatoriškai. Deja, Tarptautinis ligų klasifikacijos kodas nereikalauja, kad į atskirą eilutę būtų įrašomi duomenys apie nukentėjusiuosius būtent nuo Sosnovskio barščių, todėl šios informacijos ir nėra.
Taikytos tik „kosmetinės“ priemonės
Kaip pastebėjo Šakių Valstybinės augalų apsaugos tarnybos agronomas, augalų apsaugos inspektorius Remigijus Žaliaduonis, Sosnovskio barštis yra įtrauktas į naikintinų invazinių augalų sąrašą, todėl šiais naikintinais augalais pirmiausia privalo rūpintis Aplinkos ministerija. Iki šiol administracine tvarka tam tikras nuobaudas dėl Sosnovskio barščio „platinimo“ žemės valdų savininkams skirdavo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektoriai (300 litų bauda). R. Žaliaduonis neslepia, kad iki šiol nei rajone, nei Lietuvoje nebuvo imtasi rimtesnių priemonių prieš Sosnovskio barščio plitimą, nebuvo sudaryta jokio vieningo veiklos plano. „Visi žmonės turi būti suinteresuoti naikinti šį pavojingą augalą. Tai turi būti ne vienkartinis, o tęstinis darbas, nes vien mechaninių priemonių nepakanka,- būtina naudoti cheminius preparatus. Svarbiausia augalui neleisti pražydėti. Jei jis pražydo, vadinasi, sėklos jau pasiskleidė. Nors mūsų rajone didesnių plotų ir nenustatyta, tačiau nusiraminti tikrai negalime. Pagrioviais, pakelėmis, per vandens telkinius šis pavojingas augalas plinta labai sparčiai. Laimė, kad kol kas dėl šio pavojingo augalo dar neturime rimtesnių bėdų, su kuriomis susiduria kitų rajonų gyventojai“,- sakė augalų apsaugos inspektorius. Nuodingų augalų naikinimu viešose vietose turėtų pasirūpinti atsakingi savivaldybės tarnybų darbuotojai, tačiau dėl lėšų stygiaus to paprastai nedaroma. Iki šiol buvo apsiribojama tik Sosnovskio barščių nušienavimu. Tikimasi, kad Aplinkos ministerija pradės vykdyti kompleksinį šio pavojingo augalo naikinimą vienu metu visoje Lietuvoje, nes tik tokiu būdu galima jį visiškai išnaikinti. Jei privačiose žemės valdose su Sosnovskio barščiais kovoja patys žemių savininkai, tai apleistose ar negyvenamose sodybose paprastai jie auga nevaržomai. Kol kas nėra teisinės bazės, kuria remiantis būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn tuos fizinius ar juridinius asmenis, kurių teritorijose veši Sosnovskio barščiai.