Kiekvienas ūkininkaujantis šiuo metu privalo laikytis numatytų gana griežtų aplinkosauginių reikalavimų, nes priešingu atveju jam gresia administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Be to, norėdamas gauti tiesiogines išmokas, žemdirbys privalo laikytis Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų. Jei žemdirbys siekia gauti dar ir papildomų išmokų, turi įsipareigoti laikytis ir papildomų reikalavimų. Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai susideda iš Valdymo reikalavimų, sudarytų iš 18 standartų, ir Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų. Pastarieji susideda iš Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo ir sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos. Aplinkosaugai, regis , skiriamas tikrai pakankamai didelis dėmesys.

 

Nuo ateinančių  2015 metų įsigalios nemažai naujų ir griežtesnių aplinkosauginių reikalavimų. Ūkininkas, norėdamas gauti bazinę tiesioginę išmoką (ji sudaro 70 proc. tiesioginės hektarinės išmokos), privalės laikytis modernizuotų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, o norėdamas gauti papildomą tiesioginę išmoką (30 proc.), žemdirbys privalės laikytis žalinimo reikalavimų. Dabar Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai susideda iš 18 valdymo reikalavimų ir 15 GAAB standartų. Gera žinia yra ta, kad nuo ateinančių metų jų šiek tiek sumažėja: iš 18 lieka 13, o iš 15 GAAB standartų - 7. Visgi naujose taisyklėse atsisakoma tik kai kurių smulkių pavienių reikalavimų, o visi pagrindiniai ir toliau išlieka, daugelis - griežtėja. Nuo kitų metų taip pat žadama įdiegti du stambius reikalavimų paketus - Vandens direktyvą ir Pesticidų direktyvą.

Aplinkos ministerijos parengtame Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte juridiniams asmenims numatytos ekonominės baudos už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo pažeidimus labiausiai gali smogti žemdirbiams,- ypač gyvulius auginančioms žemės ūkio bendrovėms. Nors Lietuva priskiriama ES šalims, mažiausiai laukus tręšiančioms mėšlu, tačiau žemės ūkio bendrovėms numatytos naujos ekonominės sankcijos už mėšlo bei srutų tvarkymo ir kitų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Žemės ūkio įmonėms gresia ekonominės sankcijos nuo kelių šimtų iki keliolikos ar net keliasdešimties tūkstančių litų. Pavyzdžiui, už mėšlo ir srutų laikymo, transportavimo ir perdavimo pažeidimus juridiniai asmenys būtų baudžiami nuo įspėjimo iki 16 tūkst. litų, fiziniai asmenys – nuo 100 iki 400 litų, o pareigūnai – nuo 200 iki 800 litų baudomis. Didžiausios baudos – iki 60 tūkst. litų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 120 tūkst. litų – numatytos už veiklos vykdymą neturint Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Neturint Taršos leidimo, baudžiama iki 20 tūkst., o už pakartotinį pažeidimą – iki 40 tūkst. litų bauda. Beje, žemės ūkio bendrovių atstovai pastebi, jog už tuos pačius pažeidimus ūkininkai, kurių ūkiai savo dydžiu labai panašūs į žemės ūkio bendrovių, sulauktų kelis kartus mažesnių baudų nei žemės ūkio įmonės. Tokiu būdu  būtų sudaromos nevienodos konkurencinės ūkininkavimo sąlygos.

Kaip sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių rajono biuro augalininkystės konsultantė Modesta Kirvaitienė, ūkininkavimas nėra paprastas verslas, todėl kiekvieno ūkininko ūkyje turi  būti laikomasi tam tikros nustatytos tvarkos.„Didėjant gamtos užterštumo mastams, siekiant pagerinti aplinkosauginę situaciją, daugėja ir griežtesnių reikalavimų. Yra kompetentingos socialinės grupės, kurios dirba su įstatymais ir pasveria ūkininkų galimybes įgyvendinti keliamus reikalavimus. Be to, rengiant įstatymus savo pasiūlymus gali pateikti ir ūkininkų interesams atstovaujančios žemdirbiškos organizacijos. Kol bus daroma akivaizdi žala gamtai, tol bus griežtinama ir aplinkosaugos reikalavimų tvarka“,- sakė konsultantė M.Kirvaitienė.

Ketinimai dar labiau sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimus ir padidinti baudas labiausiai  piktina žemės ūkio bendrovių vadovus. „Mūsų valdžios biurokratinė sistema tiesiog nesustabdoma. Anais laikais dėl kiekvienos smulkmenos lietuviai lėkė atsiklausti į Maskvą, dabar – į Briuselį. Lazda tikrai perlenkiama. Reikia nepamiršti, kad mūsų šalis, palyginti su ilgametėmis ES narėmis, žemės ūkio srityje dar yra gerokai atsilikusi. Tad užuot  sušvelninus verslo sąlygas, skatinus žmones dirbti, plėsti ūkius, atvirkščiai, ūkininkavimo ir verslo sąlygos tik sunkinamos“,- sakė ilgametis Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Jo manymu, aplinkosauginių reikalavimų visiems reikia laikytis, tačiau drausminant pažeidėjus negali būti prasilenkiama su sveiku protu. „Jeigu įgyvendinant sugriežtintas aplinkosaugos priemones ir vėl teks turėti papildomų išlaidų, tokiu atveju žemės ūkio verslas bus tiesiog žlugdomas. Mano manymu, šiuo metu galiojantys aplinkosauginiai reikalavimai ir numatyta atsakomybė yra pakankamai griežti“,- įsitikinęs H.Braškys.