Dviejose palaido laikymo karvių fermose lukšiečiai laiko apie 880 melžiamų karvių, o su prieaugliu bendrovė iš viso turi apie 1700 galvijų. „Rekonstravome buvusias tarybines fermas, turime įsirengę DeLaval ir Vestfalia melžimo aikšteles, bendrovėje yra įdiegta kompiuterizuota fermos valdymo programa,taip pat ūkyje veikia pieno kokybės kontrolės  sistema, vykdoma produktyvumo kontrolė. Iš tiesų mūsų negąsdina ir būsimi naujieji aplinkosauginiai reikalavimai. Rekonstruodami fermas labai daug investavome, kad įgyvendintume visas ES direktyvas aplinkosaugos srityje, - viskas, kas būtina, tikrai padaryta. Pastaruoju metu ne kartą buvome tikrinami, jokių problemų dėl aplinkosaugos neiškilo“,- apie pienininkystės ūkį pasakojo ilgametis bendrovės vadovas Jonas Pranaitis. Lukšiečiai pieną parduoda AB „Žemaitijos pienas“. Vasaros laikotarpiu kasdien perdirbėjai iš bendrovės fermų išsiveža apie 21 toną aukščiausios rūšies pieno. Kaip sakė bendrovės  direktoriaus pavaduotojas Kastytis Krištolaitis, ūkyje įdiegta nauja bandos valdymo programa. Iš bandos valdymo ALPRO programos duomenys iš karto perduodami tiesiogiai VšĮ „Pieno tyrimai“ ir AB „Produktyvumo kontrolė“. Ši naujovė ypač palengvina bandos produktyvumo kontrolės vykdymą.

 

Lukšių žemės ūkio bendrovės pienininkystės sektoriaus rezultatai ir aukštas karvių produktyvumas jau ne kartą buvo itin gerai įvertinti ne tik rajono, bet ir šalies mastu. Šiemet AgroBalt 2014 parodoje  iš dviejų pristatytų Lukšių bendrovės Holšteinų veislinių telyčių viena  laimėjo garbingą Aukso medalį. Lukšių žemės ūkio bendrovė už aukštus gamybinius pasiekimus buvo apdovanota ir Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus Padėkos raštu. Bendrovės vadovas J.Pranaitis neslepia, kad medalių, kitų apdovanojimų ir padėkos raštų per daugiau nei dvidešimt veiklos metų sukaupta tikrai nemažai. Šiais metais pirmą kartą Veterinarijos akademijoje vykusiame renginyje pieno gamintojams „Pienės 2014“ buvo paskelbti didžiausių ir efektyviausių šalies pieno gamintojų dešimtukai (pagal 2013 m. parduoto pieno kiekį). Iš viso buvo sudarytas didžiausių pieno ūkių 300 – tukas. Didžiausių Lietuvos pieno pardavėjų sąrašuose Lukšių žemės ūkio bendrovė yra septintoje vietoje ( 8890 t pieno per metus), o efektyviausiųjų dešimtuke – aštuntoje vietoje (10520 kg iš karvės per metus). „Daugelis atvykstančiųjų pas mus stebisi, kaip mums pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų. Matyt, daug ką lemia nuoširdus žmonių darbas ir pastangos. Jokios relaksacinės muzikos mes savo augintinėms fermose tikrai neleidžiame“,- prisipažino pašnekovas J.Pranaitis. Jis prasitarė, kad ateityje planuojama plėsti pienininkystės ūkį, statyti dar vieną naują ir modernią karvių fermą. „Ketiname dalyvauti 2015-2020 metų ES priemonėse gyvulininkystės sektoriui remti. Lankantis parodose teko matyti, kaip užsienio pieno ūkiuose jau dirba robotai. Yra tokia svajonė, - gal ir mums pavyks įsigyti tokią modernią techniką. Vienas melžimo robotas, aptarnaujantis iki 70 karvių, kainuoja apie 350 tūkst. litų“, - apie ateities planus kalbėjo J.Pranaitis.

Lukšių žemės ūkio bendrovė šiuo metu turi daugiau nei 3360 dirbamos žemės. Dalį užauginto derliaus lukšiečiai parduoda, kitą dalį grūdų naudoja pašarų gamybai. „Didžiausia rykštė – dirbama žemė. Didesnių problemų, kaip žemės įsigijimas, tikrai neturime. Naujieji įstatymai apribojo bendrovėms žemės įsigijimą, todėl plėsti ūkį kelias užkirstas. Pavyzdžiui, dabar reikia statyti naują tranšėją, tačiau žemės nusipirkti jau negalime. Tenka daryti ilgalaikes nuomos sutartis su žemės savininkais, tačiau dar neaišku, ar ant nuomojamos žemės galėsime vykdyti statybas“,- kalbėjo vadovas. Lukšių žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise priklauso tik daugiau nei 400 ha, o didžioji dalis žemės yra nuomojama iš žemės savininkų,- jų apie 500. Nuomojamos žemės plotai - nuo 30 arų iki 50 hektarų. Žemės nuomos kaina kasmet kyla, todėl situacija vis sunkėja. „Dalis ūkininkų nuomojasi žemę nemokėdami mokesčių, todėl mes turime dirbti nesąžiningos konkurencijos sąlygomis. Kai visi vienodai mokės mokesčius, nebus panaudos sutarčių, o visa žemė bus nuomojama oficialiai, žemės nuomos kainos turėtų normalizuotis“,- pastebėjo J.Pranaitis. Jo manymu , dabar įteisinti žemės pirkimo- pardavimo „saugikliai“  yra visai nepagrįsti ir riboja stambių ūkių plėtrą. „Iš tiesų žemės juk niekas neišsikas ir neišsiveš,- ją dirba lietuvis ūkininkas, dirbs ir užsienietis. Kas norėjo, jau seniai jos prisipirko“,- įsitikinęs J.Pranaitis.

Bendrovėje vasarą įdarbinama apie 120 darbuotojų,-  darbuojasi nemažai sezoninių darbininkų. Pienininkystės komplekse nuolat dirba apie 50 žmonių, daugiausia – lukšiečių.