Šakių verslo informacijos centre darbą pradėjo nauja darbuotoja Giedrė Jasevičiūtė. Neseniai baigusi verslo vadybos ir administravimo studijas bei spėjusi išbandyti darbą ir mokslą užsienyje, ji džiaugiasi galiausiai grįžusi į gimtąjį kraštą.

 

 

 

G. Jasevičiūtė Šakių verslo informacijos centre dirba mažiau nei mėnesį, todėl dabar, pasak jos, dar vyksta adaptacija. Šakiuose ji nebuvo dvejus su puse metų, pažintį su rajono situacija tenka pradėti kone nuo nulio: „Dabar darau Šakių krašto verslo katalogą. Žmonės vis plūsta pasakoti apie savo verslą, o verslininkų tikrai daug. Pati nežinojau, kad tiek jų yra.“ Prieš beveik trejus metus ji išvažiavo į Vokietiją, kur dirbo ir nuotoliniu būdu studijavo socialinį darbą. „Dar turėjau pasiūlymų dirbti, bet trūko bendravimo, buvimo tarp žmonių. Norėjosi gyventi, o ne egzistuoti. Pažinčių ten yra, visi tave vertina kaip žmogų, bet vis tiek esi svetimšalis. Gali susirasti draugų, bet jie nebus tie, su kuriais užaugai, su kuriais mokyklą baigei“,– apie patirtį svetur kalbėjo mergina.

Dar prieš ilgesniam laikui išvykdama iš Lietuvos ji metus praleido Kipre, kur pagal studentų mainų programą Erasmus tęsė Vytauto Didžiojo universitete pradėtas magistro studijas. G. Jasevičiūtė – gražus pavyzdys, kaip galima pasimokius ir išbandžius darbą užsienyje sugrįžti kurti gyvenimą čia. „Susikaupiau bagažą, išnaudojau savo galimybes, kol buvau jauna, o dabar su visa ta patirtim grįžau namo“,– džiaugėsi ji. Nors kurį laiką kankino abejonės, ar grįžti į Lietuvą buvo teisingas sprendimas, jų nebeliko gavus darbą: „Labai juo džiaugiuosi, jaučiu, kad esu savo rogėse. Šita vieta – didžiausias mano gyvenime loterijos laimėjimas. Aišku, palyginti su tuo, ką uždirbau Vokietijoje, čia gaunu gal tris ar keturis kartus mažiau, bet aš esu namie ir tas yra daug svarbiau nei materialiniai dalykai.“

Atranka į darbą verslo informacijos centre užtruko ilgai, todėl per tą laiką G. Jasevičiūtė spėjo suplanuoti sau naujų veiklų, svarstė galimybę net važiuoti dirbti į Vokietiją. Pradėjus rimčiau mąstyti apie išvykimą, jau kitą dieną sužinojo, jog yra priimta į darbą Šakiuose: „Tokia laiminga buvau! Ir tas laimės jausmas tik auga. Viskas labai gerai susiklostė,“- atviravo mergina. Negana to, jog dirba mėgstamą darbą pagal specialybę savame krašte, Giedrė labai greitai priprato prie kolektyvo. „Sakoma, kad priprasti reikia bent trijų savaičių, bet man užteko vienos dienos. Vien dėl kolektyvo smagu eiti į darbą. Gal dabar euforijos momentas, gal po trijų mėnesių kitaip kalbėsiu,– džiaugsmo neslėpė mergina.– Kai gavau šitą darbą ir suvokiau, kad lieku namuose ilgesniam laikui, apėmė labai geras jausmas. Vis dar bandau su ta mintimi apsiprasti. Tai, kad galiu būti namuose, yra mano varomoji jėga.“

Dar būdama užsienyje G. Jasevičiūtė nestokojo idėjų, kurias tikėjosi plėtoti Šakiuose. „Grįžus pamačiau, kad viskas čia jau yra. Žmonės patys viską organizuoja,– teigė ji.– Jaunimas daro visokius renginius, nėra pasyvus. Reikia skatinti tokią iniciatyvą. Smagu, kai žmonės verslūs, turi įdomių idėjų.“ Jos manymu, svarbiausia yra turėti minčių ir noro kuo nors užsiimti. Be abejo, kuriant verslą būna įvairių niuansų, tačiau sunkumus padeda spręsti verslo informacijos centras.

G. Jasevičiūtė pastebėjo, jog šakiečiams trūksta užimtumo, pramogų. Į visuomeninį gyvenimą reikėtų pritraukti ne tik jaunimą, bet ir vyresnius žmones. „Jie šiek tiek užmiršti, nes visas dėmesys kreipiamas į jaunimą. Yra daug žmonių, kurie gyvena uždarai, neranda sau tinkamos veiklos, nors mielai kur nors eitų ar kuo nors užsiimtų, jei tik jiems kas pasiūlytų,“ - mano naujoji specialistė. Kol kas naujoji verslo informacijos centro darbuotoja dar nėra gerai susipažinusi su rajono situacija, todėl konkrečių idėjų neturi. Jai svarbu, kad žmonės nebūtų užsidarę, kad imtųsi jiems mielos veiklos ir rastų tinkamą saviraiškos būdą, o įvairūs renginiai ir kursai bei seminarai tai palengvintų.

Kita opi problema – tai, kad Šakiuose nėra darbo, ypač jauniems žmonėms. Daug kas supranta šią problemą ir garsiai apie ją kalba, kartais galbūt sutirštindami spalvas. „Be pagrindo žmonės taip irgi nesako. Aš pati prieš kelias savaites tą patį sakiau – neturėjau darbo, bet norėjosi čia būti. Pati mačiau tą situaciją, todėl dabar norisi stengtis, kad į Šakius būtų smagu grįžti. Svarbu, kad žmonės nelauktų, kol kažkas kažką padarys, o patys siūlytų idėjas“,– kalbėjo G. Jasevičiūtė. Jos manymu, verslą kurti Šakiuose galima, svarbiausia turėti noro. „Kiekvieną dieną reikėtų pradėti su trimis n: nieko nėra neįmanomo“,– savo optimizmu dalinoji mergina.

Pasak jos, Šakiuose kuriama mažesnei rinkai nei šalies didmiesčiuose, tačiau prie jos prisitaikius ir realiai įvertinus savo galimybes, galima plėtoti savo verslą. Daug kas priklauso nuo pačios verslo specifikos. Didesnės rinkos kai kuriems ir nereikia – jų pasiūla ribota. Kita vertus, Šakių verslininkų paslaugomis galima naudotis ne vien rajone. Kokybiškų paslaugų ir prekių reikia ir didesniuose miestuose, šakiečių verslo ribos nėra apibrėžtos. G. Jasevičiūtė itin pabrėžė gerų idėjų svarbą, tačiau norint kuo geriau jas išnaudoti, svarbu turėti verslumo pagrindų, domėtis tuo, kas vyksta, ir nestokoti entuziazmo. Mergina įžvelgė teigiamų pokyčių: „Prieš du tris metus Šakiai atrodė labiau apmirę, dabar veiklos gerokai daugiau. Labai jaučiamas pokytis į gerą pusę. Jei tik turi noro, žmonės viską padaro.“