Prieš beveik dvejus metus Kiduliuose duris atvėrusi kavinė „Vilkenta“ yra ypatinga. Nors miestelis nedidelis, čia niekada netrūksta klientų, o kiekvienas iš jų žino, kad kavinėje galima paragauti vietinės gamybos vyno. Jį gamina kidulitis vyndarys Juozas Vilkenis.

 

 

 

Uogos, žiedai, vanduo ir cukrus – pagrindinės J. Vilkenio gamybos vyno sudėtinės dalys. Jo fermentacija užtrunka maždaug tris mėnesius, tačiau tikslios trukmės nuspėti negalima: „Vynas diktuoja savo sąlygas ir turi jo klausyt, elgtis taip, kaip jis nori.“ Po fermentacijos nupilamos nuosėdos ir vynas paliekamas bręsti. „Aišku, su juo dirbu. Kas mėnesį po vieną sykį kiekvieną talpą perpilstau, nes vynas turi išvysti truputį šviesos ir gauti deguonies.“ Dabar vyno daryklos patalpose stovinčiose talpose – ir šių metų, ir senesnis vynas. „Šiemet uogų vyno nedarau, kadangi jo užtektinai turiu. Dabar tik pienių žiedų vynas. Su juo yra sudėtinga, negali suspėti užraugti keliems metams.“

Vynas tinkamas gerti jau po metų, tačiau galima ragauti ir jauno, pusės metų vyno. Į butelius jis pilstomas, pasak J. Vilkenio, kai reikia, kai jo trūksta realizacijai. Didžioji vyno dalis vis dėlto paliekama bręsti nerūdijančio plieno talpose. „Mūsų senoliai darydavo paprasčiau – ąžuolinėse statinėse. Tada užtekdavo kas pusę metų jį atverti, nes medis kvėpuoja.“ Vis dėlto šiais laikais vyndariai mieliau brandina vyną plieninėse statinėse, nes medinę statinę reikėtų kaskart fermentacijai ruošti iš naujo. Skonis nuo to nenukenčia – J. Vilkenis vyną brandina su ąžuolu. Jis gerai žino, kiek jo reikia, kad skonis būtų kuo geresnis.

Vyno receptūra perduodama iš kartos į kartą. „Tai pienių, uogų vynas. Kai ką pats sugalvojau. Vyndariu negali būti kiekvienas. Iš dalies tai yra kūrybinis darbas: su juo žaidi, su juo kalbiesi, su juo bendrauji, eksperimentuoji. Sakyčiau, gaminti tiktai pagal senolių tradiciją būtų visai neįdomu. Vyno skonis priklauso nuo paties išradingumo“, -  pasakojo vyndarys. Jis atsižvelgia į vartotojų poreikius ir gamina tai, kas jiems skaniausia. Pasak kiduliečio, kad verslas Lietuvoje klestėtų, reikėtų gaminti daugiausiai pusiau saldaus vyno. Nors pasaulyje labiausiai vertinamas sausas vynas, Lietuvoje jį parduoti sudėtinga, nes mažai kas tokį mėgsta.

Lietuvoje vyno kultūros nėra. „Kai pradėjom realizuoti produkciją, susidūrėm su tuo, kad išprusimo apie vyną mes, lietuviai, neturim. Nors vyno tradicijos Lietuvoje senos, siekia XIV- XVamžių, žmonės į lietuvišką vyną dažnai žiūri skeptiškai.  Nevertiname to, ką turim“,– sako J. Vilkenis. Jis pirmenybę teikia vietinės gamybos produktams. Tai – ir lietuviškos daržovės, ir kiti maisto produktai, ir, be abejo, vynas. Galbūt daug kam atrodo, kad lietuviško vyno kaina yra per aukšta ir labiau apsimoka pirkti importuotą vyną, tačiau kidulietis vyndarys teigia, jog kokybiško vyno pigiai nenusipirksi: „Tai bus kažkoks pakaitalas, bet ne vynas. Vynas, koks jis bebūtų – ar itališkas, ar prancūziškas, ar argentinietiškas – jeigu jis natūralus, neturėtų kainuoti mažiau nei trisdešimt keturiasdešimt litų.“

„Tikimės, kad užauginsim rinką. Dabar patys susiduriam su tuo, kad žmonės domisi, atvažiuoja degustuoti vyno, susitikti su vyndariu, sužinoti vyno gamybos paslapčių“,– džiaugėsi vyndarys. Pasak jo, yra daug žmonių, kurie nusipirkę vyno vėliau skambina ir klausia, kur vėl galėtų jo įsigyti. „Vadinasi, rinka auga.“, - įsitikinęs kidulietis. J. Vilkenis vis dėlto yra susidūręs su požiūriu, jog lietuviškas vynas negali būti kokybiškas. Pabandęs tartis su vyno pardavėjais dėl Kidulių krašto vyno platinimo jų parduotuvėse, jis toli gražu nebuvo sutiktas palankiai: „Jie net nerodo noro degustuoti vyno, nors čia pat krepšyje yra tie keli buteliai ir taurės. Galėtų paragauti ir įsitikinti, kad geras.“

Daugiausia Kiduliuose pagaminto vyno realizuojama čia pat esančioje kavinėje. Vilkenių šeimos vadovaujama kavinė „Vilkenta“ sėkmingai plėtoja verslą ir, palyginti su praėjusiais metais, vyno parduoda penkiskart daugiau. Jo galima paragauti kavinėje, o patikusio gėrimo butelį nusipirkti ir mėgautis juo namie arba padovanoti draugams iš užsienio ar tolimesnių Lietuvos rajonų. J. Vilkenio pagamintas vynas ypatingas ne vien tuo, kad yra natūralus mūsų krašto produktas, bet ir tuo, kad Lietuvoje panašių vyno daryklų – vos keletas. Rinkoje vyrauja didieji vyndariai: „Alita“, „Anykščių vynas“.

Kaip bebūtų keista, Kidulių krašto vynas populiariausias yra ne Šakių rajone ir net ne kaimyniniame Jurbarke. Daugiausiai J. Vilkenio vyno iškeliauja į Tauragės rajoną. „Žmonės atvažiuoja, perka po kelias dėžes“,– džiaugėsi vyndarys. Smalsuolių grupės atvyksta ne tik nusipirkti vyno, bet ir jo degustuoti, nors atrodo, kad atstumas nuo Tauragės nemažas ir tai turėtų tauragiškius atbaidyti. Tai tik įrodo, jog Kidulių krašto vynas išties geras ir vertinamas. Jo galima pargauti ir Šakiuose, kavinėje „Centras“. Neturinčių galimybės apsilankyti vyno platinimo vietose laukia geros naujienos: jau netrukus Kidulių krašto vyną bus galima įsigyti internetu ir užsakyta siunta bus pristatoma į bet kurią Lietuvos vietą.

Šiuo metu vyno mėgėjams siūlomas trijų rūšių gėrimas: pienių vynas, šešių uogų vynas ir rožinis vynas. Neilgai trukus bus galima ragauti ir naujausio pusiau sauso vyno. Kaip teigia J. Vilkenis, vyną reikia gerbti ir vartoti jį ne prisigerti, o kaip priemonę bendrauti. Jis atkreipė dėmesį, jog apie teigiamas vyno savybes dažnai kalba ir gydytojai, tačiau svarbu jį vartoti tinkamai. Vyndarys vylėsi, jog ilgainiui lietuviai sukurs vyno kultūrą ir išmoks jį vertinti.