Apie šunų veisėjų atsakomybę ir augintinių ieškančių pirkėjų rūpesčius bei tykančius pavojus kalbėjomės su šakiečiu, veislyno „Zanavykas“ savininku, Šakių kinologų klubo vadovu  ir patyrusiu veisėju Valentinu Stikliumi. Beveik dešimtmetį veikiantis veislynas „Zanavykas“ šiuo metu veisia valų korgius pembrukus (anksčiau  veisė ir amerikiečių stafordšyro terjerus, šiuo metu įrašytus į pavojingų šunų veislų sąrašą). Mūsų rajone oficialiai šunų veisimu užsiimančių veisėjų yra apie dešimt.

 

Naujieji gyvūnų apsaugos įstatymai gana griežtai reglamentuoja veisėjų atsakomybę. Sugriežtinta atsakomybė ir privatiems keturkojų augintojams, kadangi vis dažniau išgirstame apie gyvūnų nepriežiūros ir net kankinimo atvejus. „Perkant šuniuką, jį rinktis reikia atsakingai. Būna, vaikas labai nori šuniuko, tėvai nuperka, tačiau po savaitės vaikui augintinis jau neįdomus. Todėl suaugusieji turi suvokti, kad šuniuką jie perka sau ir ne mažiau kaip penkiolikai metų“,- sako V. Stiklius. Pasak pašnekovo, patarimas būtų vienas,- jeigu galite gyventi be šuns, tai ir gyvenkite be jo. Jeigu tikrai negalite apsieiti be augintinio, vadinasi, dėl jo padarysite viską, ką tik reikės,- kasdien vedžiosite pasivaikščioti, šersite geru maistu, rūpinsitės jo sveikata, šukuosite, kirpsite, karpysite nagus ir, žinoma, patirsite nemažai išlaidų. Beje, apie šunų šėrimą sklando įvairios kalbos ir rekomendacijos,- vieni už tai, kad šunys turi būti šeriami mėsa, kiti rekomenduoja subalansuotus sausus pašarus. Kaip apsispręsti šunų augintojams? „Šunų veislynai sulaukia nemažai pasiūlymų iš mėsos perdirbimo įmonių pirkti įvairius subproduktus. Žinoma, čia kalbama apie didesnius pašarų kiekius. Kalbant apie pavienius šunų augintojus, manyčiau, su šunimis yra panašiai kaip ir su žmonėmis,- vieni būna mėsedžiai, o kiti - vegetarai. Gal geriausias pasirinkimas būtų maistą kaitalioti,- duoti ir sauso pašaro, ir mėsos. Visi sutiks, kad sausais pašarais šerti šunis daug patogiau. Tai irgi labai svarbu. Nemanau, kad vienas ar kitas pašaras yra kažkuo labai pranašesnis. Tai - kiekvieno augintojo individualus pasirinkimas“,- įsitikinęs veislyno savininkas  V. Stiklius.  Suprantama, jei sausas pašaras kainuos labai pigiai, tikėtis, kad jis bus tikrai kokybiškas, neverta, - juk kaina atspindi kokybę.

 

Spaudoje, internete gausu skelbimų apie parduodamus veislinius šuniukus. Kaip neapsigauti, esant tokiai didelei pasiūlai? Neretai veislinį šuniuką pasiryžęs įsigyti žmogus nenori brangiai už jį mokėti. Laikantis tokios nuostatos, labai lengva patekti į nesąžiningų prekeivių pinkles.„Jeigu viename skelbime tos pačios veislės šuniukas kainuoja 600 eurų, o kitame - tik 100 eurų, reikia pagalvoti, kad čia kažkas net taip. Juk už dyką ir sūrio nebūna,- nebent spąstuose“,- pastebi V. Stiklius. Šiuo metu keturkojus pardavinėja ne tik oficialiai įregistruoti veislynai, bet ir nelegalūs veisėjai, taip vadinami gyvūnų daugintojai, kuriems pirmiausia rūpi uždarbis. Pasak V. Stikliaus, su įvairiais neaiškumais ir apgavystėmis žmonės susiduria gana dažnai. Daugelis pirkėjų mąsto, - šunį perku tik sau, parodose nedalyvausiu, šunų neveisiu, tai kam man reikalingi tie šuns kilmės dokumentai? Oficialiai dirbantys veisėjai tikina, jog kilmės dokumentai tikrai reikalingi, nes tai - šuns sveikatos, psichinio stabilumo ir grynaveisliškumo įrodymas. „Sakykim, prekeiviai turguje pardavinėja šuniukus ir aiškina, kad jų tėvai veisliniai, todėl ir šuniukai tikrai veisliniai. Dokumentų jiems neišrašė, nes tai padaryti labai brangiai kainuoja. Tokios kalbos - tikrai mitas. Jeigu šie šuniukai neturi dokumentų, vadinasi, tam yra kažkokia kita priežastis. Jeigu abu tėvai turi kilmės dokumentus, šuniukams  išrašyti dokumentus yra visai paprasta ir nebrangu,- tai kainuoja apie 15 eurų vienam šuniukui. Paprastai priežastis būna kita, - šuniuko tėvai neatitinka veisliniam gyvūnui keliamų reikalavimų, nėra dalyvavę bent dviejose parodose ir negavę teisėjų įvertinimų“, - sakė nemenką veisėjo patirtį turintis pašnekovas. Pasitaiko ir kitokių klaidinančių aplinkybių. Pagal galiojančias oficialias šunų veisimo taisykles, kalę galima  kergti vieną kartą per metus. „Būna, kad ir oficialūs veisėjai, kalei rujojant du kartus per metus, abu kartus ją ir kergia. Tada viena vada būna oficiali, kita - ne. Jeigu žmogus pigiau nusipirks tokį neoficialios vados šuniuką, jis tikrai bus veislinis. Tačiau yra kita medalio pusė. Jeigu kalė kasmet veda po du kartus, ji nusilpsta, tad yra reali tikimybė, kad  ir šuniukai bus silpni, linkę sirgti“,- apie kuo didesniu pelnu suinteresuotus nesąžiningus veisėjus pasakojo  V. Stiklius. Oficialių veisėjų statusą turi ne tik įregistruoti veislynai, bet ir individualūs augintojai, kurie savo, kaip veisėjo, veiklą yra įregistravę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.

 

„Norėčiau patarti, kad žmogus, norintis įsigyti tikrai sveiką šuniuką, turėtų jį pirkti iš oficialaus veislyno. Jeigu augintinį perka ne parodoms, o tik auginti namuose, jis gali gerokai pigiau nusipirkti taip vadinamą veislės broką. Žodis „brokas“ nereiškia, kad tas šuniukas nesveikas, - tiesiog jis neatitinka tam tikrų veislės reikalavimų. Pavyzdžiui, veislinis šuniukas turi  per daug ar per mažai tam tikros spalvos ant kūno. Toks šuniukas jau išbrokuojamas, nors iš tiesų yra kilmingų tėvų, sveikas, grynaveislis,“ - kaip pigiau įsigyti augintinius atvirai šakiečiams pataria veisėjas V. Stiklius. Jei parduodamas veislinis šuo turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, apie tai būna įrašoma pirkimo - pardavimo sutartyje ar šuns perdavimo akte. Parduoti galima ne jaunesnį kaip 2 mėnesių šuniuką, kuris turi būti paskiepytas, turėti po oda įvestą mikroschemą. Naujajam šuniuko šeimininkui iškilus tam tikriems neaiškumams, jis drąsiai gali kreiptis į veisėją, kuris padės išspręsti visas problemas, kilusias dėl augintinio priežiūros. Visai kitaip gali nutikti, kai šuniuką nusipirksite iš nepažįstamo pardavėjo turguje ar „Maximos“ aikštelėje, - šuniukui paaugus, paaiškės, kad nusipirkote visai ne tokios veislės šunį, kokį norėjote...

Jei šakiečiams, norintiems įsigyti tikrai sveiką ir grynaveislį keturkojį augintinį, iškils tam tikrų klausimų, Šakių kinologų klubo vadovas V. Stiklius pagalbos ir patarimų ragina kreiptis į klubą: „Padėsime susirasti patikimus veislynus, patarsime, kaip įsigyti retesnių veislių augintinius net ir iš užsienio“. Šiuo metu klubo nariai, šakiečiai veisėjai, gali pasiūlyti baltųjų šveicarų aviganių, valų korgių pembrukų, vokiečių ir australų aviganių grynaveislių šuniukų.