Pasak parduotuvės savininkės Ž. Staugaitienės, daug kas atėję į parduotuvę klausia, kodėl jos pavadinimas - „Izidė“, o ne „Saldumynai“ ar „Saldainiai“. „Tuomet klausiantiems atsakau, jog čia yra vietos pavadinimas, kuris yra nuo 2005 metų, kai tik atsidarėme, ir jis nekis. „Izidė“ buvo, kai prekiavome rūbais, toks bus ir dabar, nebent dar ant lango gali atsirasti koks nors papildomas užrašas“,- teigė pašnekovė.

 

Mintis atidaryti saldumynų parduotuvę, pasak Ž. Staugaitienės, kilo dirbant, gyvenant ir tyrinėjant aplinką – ko žmonėms labiausiai trūksta, ko jie labiausiai norėtų. „Auginame vaikus - gyvename toje terpėje, žiūrime, kur patys išleidžiame savo pinigus, tada ir gimė mintis. Be to, aš apskritai esu toks žmogus, noriu pabandyti vieną, kitą – juk iš pradžių prekiavau apatiniu trikotažu, vėliau rūbais, o dabar saldumynais. Kadangi ši sritis buvo dar nebandyta ir man pačiai labai imponuoja saldumynai, riešutai, tai ta mintis ir gimė iš šios pozicijos“,- mintimis dalijosi parduotuvės savininkė.

 

Ž. Staugaitienė nestudijavo nieko susijusio su verslu, jo vadyba, visko išmoko pamažu, iš patirties. Versle ji ne naujokė – sukasi jame nuo 2005 metų ir vis dar, kaip pati sakė, ieško savo vietos po saule. „Saldumynai šiame mano gyvenimo tarpsnyje yra itin aktualūs – su šeima labai dažnai vykstame į kino teatrą, nuo tada galbūt ir atsirado saldumynai, skanukai. Nemažą laiko dalį praleidžiu virtuvėje, gamindama maistą. Domiuosi maisto puošybos elementais, kurių Šakiuose įsigyti itin sunku (maistiniai dažai, pabarstukai), jų pirkti reikia vykti į Kauną, tuomet kilo mintis, jog, kam šių dalykų vykti pirkti į kitus miestus, kai galima pabandyti jais prekiauti čia, Šakiuose“,- teigė pašnekovė.

Parduotuvės savininkė teigė, jog jai labai patinka, kad nemaža dalis besilankančių parduotuvėje žmonių yra pensinio amžiaus. „Močiutės, kurios gyvena iš pensijos, jos lepina savo anūkus, leidžia sau nusipirkti skanesnį saldainį ar riešutų, ko kartais energingas, jaunas žmogus, kuriam reikia įvairių papildomų medžiagų, nepadaro. Taip pat pasirodo, jog pyragus, keksiukus Šakiuose labiau mėgsta kepti taip pat močiutės. Nors, kai atsidariau stovą dėl kepėjų, galvojau, kad perkamoji galia bus jaunimas, bet dabar atrodo, jog jaunimas tai daro vangiai. Galbūt reikalingus dalykus siunčiasi internetu, nes nežino, kad galima nusipirkti šioje parduotuvėje“,- svarstė pašnekovė.

Ž. Staugaitienę itin žavi tai, jog jaunimas renkasi saldainius ne pagal kainą, bet pagal kokybę. Pasak jos, „Rūtos“ saldainiai brangesni, tačiau labai skanūs ir jaunimas juos labai mėgsta. „Šių saldainių linija tikrai brangi, bet jaunimas juos perka, mane tai labai sužavėjo“,- teigė ji. Parduotuvės savininkė pasakojo, jog dirba iš dūšios ir dirba tam, kad žmonės galėtų nusipirkti tai, ko neranda kitur, o jei ir randa, kad „Izidės“ parduotuvėje būtų palankesnė kaina. „Pradėjus valgyti riešutus, kuriais mes prekiaujame, supratau, jog ir jų skonis bei dydis neabejotinai gali skirtis. Kitose parduotuvėse galima nusipirkti antrarūšius, trečiarūšius riešutus, bet žmonės dažnai to nežino ir atėję į mano parduotuvę skundžiasi, jog pas mus kainos didesnės nei kitose parduotuvėse. Tuomet stengiuosi paaiškinti, kodėl taip yra, bet, deja, ir tada ne visi lieka supratę ir patenkinti“,- mintimis dalijosi Ž. Staugaitienė.

 

Įvairios mintys, iš kur pasisemti idėjų, parduotuvės savininkei dažniausiai kyla keliaujant, kai yra galimybė pabendrauti su visko mačiusiais žmonėmis. „Neslėpsiu, taip pat turiu giminaitį, kuris labai mėgsta keliauti, itin domisi visomis kultūromis ir, kai jis grįžta iš kokios nors kelionės, iškart skambina man, dalijasi įspūdžiais, ką skanaus suvalgė, kokius įdomesnius dalykus matė ir tada Živilė sėdi, suka galvą ir ieško internetu, kur būtų galima tai įsigyti“,- šypsodamasi atviravo pašnekovė.

 

Ž. Staugaitienė viską mėgsta išbandyti savu „kailiu“. Kaip pati teigė, jai netinka stereotipiškas požiūris, jog pirma reikia patyrinėti rinką ir tik vėliau kažko imtis. „Ne, teorija ne man, todėl, kad, domintis teoriškai, praktiškai gali tuo niekad ir neužsiimti. Kurdami verslą, norėdami įgyvendinti kažkokią svajonę, šiais laikais žmonės neapsieina be paskolų. Man tai taip pat nėra svetimas dalykas“,- atviravo pašnekovė. Parduotuvės savininkė pasakojo, jog sulaukia nemažai klausimų, dėl ko vos tik atsidariusi jos parduotuvė kaipmat užsidaro. „Daug kas manęs klausia, kodėl buvusios mano apatinių ir  viršutinių drabužių parduotuvės atsidarė ir taip greitai užsidarė. Paprasta - aš neleidžiu, kad sunyktų parduotuvė. Jeigu aš jaučiu, kad nesiseka, nebijau to užbaigti. Aš nesigėdiju kurti verslo ir, jeigu man nesiseka, jį laiku sustabdau. Tiesą pasakius, man dar neteko skaudžiai kristi ir kad žmonės esantys artimoje aplinkoje manęs nepalaikytų“,- nuomonę išsakė moteris.

 

Ž. Staugaitienės paklausus, ko, jos nuomone, reikia, norint pradėti verslą, ši atsakė, jog reikia turėti pinigų, tai jau savaime suprantama. Tačiau taip pat reikia didelės ištvermės, kantrybės, išmonės. Taip pat reikia turėti planą – „kas būtų, jeigu būtų“. „Aš esu už tai, kad, jeigu jauni žmonės nori kurti verslą, reikia tiesiog viską gerai apgalvoti, sudėlioti mintis, bergždžiai nieko nedaryti, stačia galva nenerti, jeigu nesi tikras, kad to nori. Mano atveju, aš turėjau galimybę konsultuotis su verslininkais, kitaip sakant, pamokyti mane jau buvo kam“,- pasakojo pašnekovė.

 

Verslininkė įsitikinusi, jog šakiečiai savo miestą turėtų mylėti daug labiau. „Kiek daug Šakiuose yra pasiūlos: ir įvairūs renginiai, ir filmus galima kultūros centre žiūrėti, ir pasivaikščioti po parką... Aš manau, kad Šakių žmonės to neįvertina. Man atrodo, kad didelė dalis žmonių, kurie galėtų mėgautis ir apsipirkinėti Šakiuose, savo finansus palikdami šakiečiams, važiuoja į Kauną ir išleidžia žymiai daugiau pinigų. Suprantu, kai žmogus vyksta apsipirkti per išpardavimus, nes taupo, bet kai šiaip savaitgalį su šeima mieliau renkasi pasivaikščiojimą po „Akropolį“ ar „Megą“, o ne po Šakius – liūdna“,- nuomonės neslėpė Ž. Staugaitienė.