Verslumo indeksas pagal Lietuvos Laisvosios rinkos instituto metodiką nustatomas pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, tenkančių vienam tūkstančiui gyventojų. Šakių rajone 2015 metų sausio 1 dieną jis tesudarė 14,26 (Lietuvoje - 31,83). Tačiau verslumo situaciją iš esmės keičia gyventojai, savarankiškai vykdantys ekonominę veiklą (ūkininkai ir kt.). Jų Šakių rajone - net 132 vienam tūkstančiui gyventojų (Lietuvoje - 69).
Pasak Verslo informacijos centro direktorės Daivos Palukaitienės, vertinant verslo situaciją rajone, iš visų veikiančių ūkių subjektų svarbiausios yra mažos ir vidutinės įmonės, kurių 2015 metų pradžioje Šakių rajone buvo 322. Per metus šis rodiklis išaugo 2,5 proc. Nors Statistikos departamento duomenimis veikiančių ūkio subjektų skaičius sumažėjo net 14 proc., Šakių verslo informacijos centro duomenimis, rajone sparčiau, nei nurodo departamentas, auga mažųjų bendrijų skaičius.
Iš visų rajono privačių verslo įmonių smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai nepriklauso tik UAB „Gulbelė“, kurios metinės pajamos atitiktų vidutinės įmonės statusą, bet ji viršija tokiai įmonei nustatytą maksimalų 250 darbuotojų skaičių. Šie faktai rodo, kad rajone veikiantys verslo subjektai - labai smulkūs, užsiimantys veikla, nesukuriančia daug darbo vietų.
UAB „Gulbelė“ pagal 2014 m. I - III ketvirčių pardavimo pajamas užima devintąją vietą apskrityje. „Verslo klasės“ duomenimis, pagal 2012 metų pardavimo pajamas ši bendrovė patenka į stambiausių Lietuvos prekybos centrų dešimtuką, kuriuose vyrauja maisto produktai. Stiprus žemės ūkio verslas skatina jam paslaugas teikiančio verslo plėtrą. Turime plačiai Lietuvoje dirbančią UAB „Valtralita“ žemės ūkio technikos servisą, UAB „Barzdų agroservisas“, UAB „Agrogimas“, vieną stambiausių rajono verslų - Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonę (27 vieta Marijampolės apskrityje pagal pardavimo pajamas). ŽŪK „Lietuviškas ūkis“ minimame sąraše užima 22 vietą apskrityje.
Kadangi pridėtinė vertė, kurią sukuria vienas mūsų rajono darbuotojas, Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais buvo net tris kartus mažesnė už šalies vidurkį, akivaizdu, kad aukštos kokybės eksportui tenkančių prekių ir paslaugų dalis nėra didelė. Todėl labai svarbi visų eksportuojančių įmonių plėtra ir skverbimasis į naujas rinkas. Tai šiandien daro baldų gamintojai UAB „Lauksva“ ir UAB „Fleming baldai“, pieno perdirbėja UAB „Lukšių pieninė, automobilių detalių tiekėja UAB „Airbag“, gelžbetonio gaminių eksportuotoja UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“, medienos perdirbėja UAB „Mediresta“ ir kiti.
75 proc. rajono verslo įmonių sudaro įmonės, turinčios mažiau nei 10 darbuotojų. 30 proc. visų darbuotojų dirba šešiose stambiausiose įmonėse, turinčiose 100 ir daugiau darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pabaigoje 66 proc. rajono įmonių pateko į įmonių, gaunančių iki 0,5 mln. litų metinių pajamų, grupę. Tik 7 proc. įmonių metinės pajamos viršija 1 mln. litų.
Pagal veiklos rūšis daugiausia ūkio subjektų veikia didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje (23 proc. visų veikiančių ūkio subjektų). Žymiai mažesnis, bet, palyginus su kitomis veiklos rūšimis, didelis įmonių skaičius veikia žemės ūkyje, apdirbamojoje pramonėje, statyboje, transporte. Subjektai, užsiimantys apdirbamąja gamyba ir statybų veikla, sudaro 10 procentų visų veikiančių ūkio subjektų, žemės ūkio subjektai - 7 proc. Kiti 83 procentai ūkio subjektų užsiima prekyba ir paslaugų teikimu. Tai atskleidžia negamybinį mūsų rajono ūkio pobūdį ir su tuo susijusias problemas - mažas investicijas, ribotą darbo vietų skaičių ir pan.
Lietuvos centrinės kredito unijos sudarytame regionų verslumo žemėlapyje 2014 m. spalio 1 d. Šakių rajonas atitinka Lietuvos verslumo vidurkį. Šio tyrimo duomenimis, tūkstančiui gyventojų Šakių rajone tenka tik 9,7 įmonės (Lietuvoje - 23). Tačiau verslumo situaciją iš esmės keičia gyventojai, savarankiškai vykdantys ekonominę veiklą. Jų Šakių rajone - net 132 vienam tūkstančiui gyventojų (Lietuvoje- 69). Tai ūkininkai, prekybininkai, amatininkai, paslaugų teikėjai.
Prasta ekonomikos ir verslo situacija rajone didele dalimi yra dėl nepakankamų investicijų. Jų lygis žemas tiek palyginus su Lietuvos, tiek su apskrities investicijų lygiu. Bendradarbiaujant su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistais tikimasi šią problemą išspręsti ir surasti potencialius investuotojus, kurių atėjimas ne tik sukurtų naujų darbo vietų, bet ir didintų kuriamą pridėtinę vertę, atlyginimų vidurkį ir atitinkamai į biudžetą surenkamus mokesčius.
„Draugo“ inf.