„Jau keletą metų mūsų gamybiniai pajėgumai nesikeičia,- turime apie 1700 hektarų dirbamos žemės. Dalis jos nuosava, kita dalis - nuomojama iš savininkų. Tad pagrindinis mūsų ūkio turtas yra žemė ir ją dirbantys žmonės“,- apie bendrovės veiklos apimtis pasakojo ilgametis bendrovės vadovas R. Puskunigis. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, kurioje dirba apie 80 darbuotojų, yra viena iš didžiausių darbdavių ne tik Griškabūdžio seniūnijoje, bet ir rajone. Griškabūdiečiai žemdirbiai augina žieminius kviečius, rapsus, vasarinius kviečius ir rapsus, miežius, šiemet, įgyvendinant žalinimo reikalavimus, ketina pradėti auginti pupas. Didelis dėmesys skiriamas pašarinėms kultūroms, kadangi prioritetinė ūkio šaka yra gyvulininkystė ir pienininkystė. „Turime 740 melžiamų karvių, auginame holšteinizuotas Lietuvos juodmarges. Manau, kolektyvas sėkmingai susidorojo su bandos gerinimo užduotimis, todėl rezultatų pavyko pasiekti tikrai neblogų“,- atvirai kalbėjo ūkio vadovas. Jo žodžius patvirtina iškalbinga pienininkystės ūkio statistika,- vidutinis primilžis iš karvės per metus siekia daugiau nei 10 tūkst. kg. Bendrovės vadovas nelinkęs girtis ūkio pasiekimais, tačiau kabinete esantys Žemės ūkio ministerijos padėkos raštai, įspūdingos taurės ir kiti apdovanojimai, parsivežti iš žemės ūkio ir veislininkystės parodų, kalba patys už save. Bendrovė ne kartą yra pelniusi produktyviausio bei perspektyviausio Lietuvos ūkio vardą.

 

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, prasidėjus Rusijos embargui, drastiškai krito pieno supirkimo kainos. Pasak bendrovės vadovo, ūkiui visgi pavyko susidoroti su iškilusiais sunkumais ir išvengti darbuotojų atlyginimų mažinimo. „Kalbant apie įmonės pelningumą, kritus pieno supirkimo kainoms, tai stipriai pajutome, tačiau vertinant bendrą pajamų struktūrą ir praėjusius metus lyginant su 2013 metais, ryškių pokyčių nebuvo“,- sakė bendrovės vadovas. Šiandieninę situaciją Lietuvos pieno sektoriuje pašnekovas vertina kaip gana sudėtingą. Smulkiems pieno ūkiams prognozuojamas itin liūdnas likimas, rimti išbandymai gali užklupti ir stambesnes įmones. „Dabar Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina yra apie 30 proc. mažesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Todėl kyla klausimas, kuo mūsų šalis yra prastesnė negu kitos ES šalys. Mūsų derybininkai turėtų žemdirbiams vieną kartą aiškiai pasakyti, kas jų iš tikrųjų laukia. Pienininkystės ūkio šaka reikalauja itin daug ilgalaikių investicijų ir daug skrupulingo, sąžiningo darbo. Žinoma, dėl Rusijos embargo didelių nuostolių patiria ir augalininkystės ūkiai, tačiau gyvulininkystei turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Beje, mūsų ūkis vien mokesčių kasmet į biudžetą sumoka beveik 600 tūkst. eurų. Sakykime, jei mes atsisakytume gyvulininkystės, iš dabar esančių beveik 80 darbuotojų liktų ne daugiau kaip 20 dirbančiųjų. Jei žmonės netektų darbo, pirmiausia visi ateitų prie pašalpų langelio. Ar tokiu keliu turi eiti Lietuva?“,- apie galimas problemas pieno sektoriuje po kvotų panaikinimo kalbėjo R. Puskunigis. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas aktyviai dalyvauja šalies žemdirbiškų organizacijų veikloje. Jis yra Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Pieno gamintojų asociacijos valdybos narys. „Beveik visos Šakių rajono žemės ūkio bendrovės yra tikrai aukšto lygio, lyderiaujančios šalyje. Kai kurioms jau reikalingos naujos investicijos renovacijai. Todėl žemdirbiams būtinas aiškumas. Briuselio koridoriuose neoficialiai nuvilnija net tokių pasiūlymų, kad Baltijos šalims apskritai reikėtų atsisakyti pieno gamybos. Matyt, Europos Sąjungai mes esame savotiška rakštis. Europos ūkininkas dejuoja, kad jam neužtenka nei 32 eurocentų už litrą pieno, o tuo tarpu Lietuvos ūkininkas išgyvena negaudamas net 20 eurocentų už litrą pieno. Juk mūsų žmonės tikrai darbštūs, turi gilias žemdirbystės tradicijas. Žinoma, iki šiol pas mus nėra sureguliuoti perdirbėjo, žaliavos gamintojo ir prekybininko santykiai“,- apgailestavo pašnekovas.

 

Pagal Kaimo plėtros 2007 -2013 metų paramos programą griškabūdiečiai paruošė beveik 900 tūkst. eurų vertės investicinį projektą, pagal kurį buvo numatytos investicijos į pieno sektoriaus plėtrą ir modernizavimą. Pasirašyta finansavimo sutartis, atliktas fermos techninis projektas, gautas leidimas statybai. Deja, kaip pastebi ūkio vadovas, dėl prasidėjusio Rusijos embargo  teko kai kurių ankstesnių planų atsisakyti.„Ketinome imti milijonines paskolas, tačiau atsirado per daug klaustukų, todėl nusprendėme nerizikuoti, darbų tempus sulėtinti ir pakeisti kai kurias projekto kryptis, naudoti savo resursus. Dabar tai bus ilgalaikis projektas“,- sakė R. Puskunigis. Kaip ir buvo planuota, pastačius naujas modernias fermas, karvių melžimas karuseliniu būdu bus robotizuotas,- melžimo darbus vykdys robotizuota melžimo ranka. Ši naujoji technologija pernai pirmą kartą  buvo pademonstruota Hanoveryje vykusioje parodoje. Karvių fermose taip pat bus įdiegtos ir kitos modernios technologijos. Be to, pakoregavus projektą, daugiau investicijų buvo nukreipta į augalininkystės sektorių.

 

Per pastaruosius dvejus metus ūkis buvo itin sparčiai modernizuojamas. Pasak bendrovės vadovo, reikia dar nemažai nuveikti, tačiau augalininkystės srityje šiemet bus pradėta dirbti jau visu pajėgumu.  „Atnaujinome daug žemės dirbimo padargų, įsigijome naujos technikos. Pasikeitė grūdų priėmimas, valymas ir saugojimas. Ūkio modernizavimą noriai priima visas kolektyvas, vyrai ypač domisi nauja technika ir technologijomis“,- sakė bendrovės vadovas. Pavasarinis laukų tręšimas ir kiti darbai turėtų būti itin spartūs, nes ūkyje pradėta taikyti precizinė žemdirbystė. „Dirbame pagal itin tikslius žemės tyrimus, kuriuos atliko vokiečių firma. Moderni technika valdoma kompiuteriais bei palydovų pagalba. Tai - naujos ir modernios technologijos. Precizinė žemdirbystė Šakių rajone nėra naujiena. Jau seniai taip dirbama Laimutės Stonkuvienės ūkyje“,- pasakojo patyręs žemdirbystės specialistas R. Puskunigis, pabrėždamas, kad šiemet bus pereita nuo 18 prie 30 metrų technologinės vėžės. Tai itin svarbus technologinis žingsnis į priekį vykdant sėją,  tręšimo bei purškimo darbus.