Rita PLAUŠINAITYTĖBirželio 11 d. Lekėčiuose prie „Idavang“ kiaulininkystės komplekso, atsinaujinančios energijos projektus vystanti „Modus Energija“ pradėjo eksploatuoti biodujų jėgainę – pirmąją tokią mūsų rajone. Lietuvoje tai trečias toks generatorius, kuris neutralizuoja ūkyje susidarančio mėšlo kvapus, tačiau pirmasis, kuriame naudojamas Lietuvos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas.
Nuotr. Lekėčiuose prie „Idavang“ kiaulininkystės komplekso, įmonė „Modus Energija“ pastatė pirmąją mūsų rajone biodujų jėgainę.
Naudojama lietuviška technologija
„Lekėčiuose pastatyta biodujų jėgainė pirmoji Lietuvoje, kurioje naudojamas mūsų kompanijos inžinierių sukurtas technologinis sprendimas. Jis leidžia iš „žaliųjų“ atliekų išsiurbti šiltnamio poveikį sukeliančias dujas, iš kurių čia pat gaminama šilumos ir elektros energija. Pastaroji priduodama į elektros tinklus. Pirmosios dvi kogeneracinės jėgainės, kurios yra prie „Idavang“ kompleksų Kelmės ir Panevėžio rajone, buvo pastatytos naudojant vokiečių inžinierių sukurtą technologiją“, – sakė įmonės projektų vadovas Paulius Petrauskas.
Prie Lekėčių komplekso biodujų jėgainė buvo statoma neatsitiktinai – jis yra vienas didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje, čia auginama 32 tūkst. kiaulių. Anot P. Petrausko, „Idavang“ įmonė taip pat labai atsakingai rūpinasi savo kompleksų sauga, kas susiję su kiaulių maro klausimu.
„Tai labai svarbu renkantis partnerį, kadangi ne visi kiaulių kompleksai Lietuvoje šiuo metu taip atsakingai žiūri į šią problemą, kaip „Idavang“, – aiškino projektų vadovas.
Energijai gauti – natūralios medžiagos
Tam, kad jėgainė galėtų pagaminti reikiamą kiekį elektros energijos, reikalingas atitinkamas skysto mėšlo kiekis. Energijai gaminti įmonė naudoja ir kitas biodegraduojančias atliekas, pavyzdžiui, cukrinių runkelių išspaudas, kukurūzų silosą ir panašiai. Tiesa, P. Petrauskas atkreipia, kad biodujų masę elektrinė gali gaminti ne tik iš kiaulių, bet ir iš kitų gyvulių mėšlo. Tokios jėgainės gali perdirbti visą gyvulininkystės komplekse susidarantį mėšlą, taip pat kitas biodegraduojančias atliekas.
„Po apdirbimo proceso mėšlas įgauna dvi geras savybes: lieka bekvapis ir pagerėja jo kaip trąšos kokybė. Tad dalyvaudami šiame projekte gauname ne tik vertingą energetinį efektą, bet ir kuriame komfortiškesnę gyvenamąją aplinką kaimynams“, – sakė „Idavang“ vadovas Saulius Leonavičius.
Anot vadovo, tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl jų kiaulių kompleksai sutiko savo mėšlo atliekas išnaudoti elektros ir šilumos energijai gaminti, nes tai padeda aplinkiniams išvengti nepageidaujamo kiaulių mėšlo kvapo.
Jėgainė išnaudojama maksimaliai
Lekėčių jėgainėje sukurtos 2 darbo vietos. Kaip sakė projektų vadovas, operatoriai čia budi tik dieną, stebi, ar sistema gerai veikia. Kitu paros metu, įsijungus kurios nors jėgainės sistemos gedimo signalui, operatoriai gauna pranešimą į savo mobiliuosius telefonus. Pavojaus, kad jėgainė gali sprogti, nėra, nes sustojus generatoriui dujos pirmiausia bus sudeginamos vietoje įrengtame katile –tai apsaugo nuo jų išmetimo į orą.
Naujoji „Modus energijos“ ir „Idavang“ jėgainė per metus gali pagaminti 8 mln. kWh elektros ir 8 mln. kWh šilumos energijos. Visa jėgainėje pagaminta elektra bus priduodama į elektros tinklus, o antrinės atliekos, kurios lieka po mėšlo fermentacijos proceso, grąžinamos į kiaulininkystės ūkio talpyklas ir naudojamos laukams tręšti. Beje, jos jau neturi intensyvaus kvapo.
„Šiuo metu prie kiaulininkystės ūkių Lietuvoje valdome tris biodujų jėgaines, kurių bendra galia 2,6 MW. Iki metų pabaigos planuojame įrengti dar 4 biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos. Siekiant išnaudoti biodujų potencialą, Lietuvoje būtų galima įgyvendinti mažiausiai 200 projektų žemės ūkyje, komunalinių paslaugų ir pramonės sektoriuose, kurių bendra elektros galia siektų 160 MW – tai leistų pagaminti apie 10 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos“, – per jėgainės atidarymą kalbėjo „Modus Energija“ direktorius Nikolajus Martyniukas. Jis pasakojo, kad jų įmonė sėkmingai įgyvendino Kazokiškių sąvartyno nudujinimo projektą. Čia išgaunamos biodujos naudojamos „žaliosios“ elektros ir šilumos gamybai ir tiekiamos į Vievio miesto centralizuotą šildymo sistemą.
Jėgainės atidaryme dalyvavo Lekėčių seniūnas Ričardas Krištolaitis ir Lekėčių bendruomenės pirmininkas Arūnas Matusevičius. Svečiai sveikino šio projekto vadovus, sakydami, kad biodujų jėgainė naudinga ir dėl to, kad gamins elektros energiją ir kad tausos aplinką seniūnijoje.
Biodujų jėgainės statybos buvo finansuojamos skolintomis SEB banko, taip pat „Modus energijos“ ir jos partnerių lėšomis. Anot projektų vadovo P. Petrausko, jėgainės statyba kainavo 3,47 mln. eurų.
Arūnė iš Griškabūdžio:
